Go to the page content

Nutukimo prevencija ir gydymas: ką rekomenduoja specialistai?

vyras sportuojantis sporto saleje

Nuotraukoje matomas modelis

Nutukimo prevencija apima kur kas daugiau nei kūno svorio stebėjimą – jai yra svarbūs ilgalaikiai mitybos, fizinio aktyvumo, miego, streso valdymo ir kiti sveikatai palankūs įpročiai. Jie gali padėti mažinti nutukimo riziką ir stiprinti bendrą sveikatą.

Tačiau prevencija ir jau diagnozuotos ligos gydymas nėra tas pats. Nutukimas yra lėtinė liga, kurią lemia daugelio biologinių, genetinių, psichologinių, socialinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Todėl žmogui, kuris jau serga nutukimu, bendrų gyvensenos rekomendacijų gali nepakakti – nutukimo gydymas turėtų būti parenkamas individualiai, įvertinus sveikatos būklę, gretutines ligas ir kitus svarbius veiksnius.

Kodėl atsiranda antsvoris ir nutukimas?

Vienos priežasties, dėl kurios žmogus priauga svorio ar suserga nutukimu, nėra. Kūno svoriui turi įtakos su maistu gaunamos ir organizmo sunaudojamos energijos santykis, tačiau tuo viskas neapsiriboja.

Svarbios gali būti genetinės savybės, hormonų ir kitų biologinių sistemų veikla, miegas, psichologinė savijauta, vartojami vaistai, tam tikros ligos, fizinis aktyvumas ir netgi žmogaus aplinka. Įtakos turi ir socialinės bei ekonominės aplinkybės – pavyzdžiui, kokį maistą žmogui lengva įsigyti, kiek laiko jis gali skirti maisto ruošai ar fiziniam aktyvumui, kokiomis sąlygomis dirba ir gyvena.

Todėl nutukimo nederėtų aiškinti valios ar disciplinos stoka – į galimas nutukimo priežastis verta žiūrėti kaip į kelių tarpusavyje susijusių veiksnių visumą.

Kaip įvertinti, ar kūno svoris gali kelti riziką sveikatai?

Vienas dažniausiai naudojamų pradinių rodiklių yra kūno masės indeksas (KMI), apskaičiuojamas pagal žmogaus svorį ir ūgį. Jis padeda įvertinti, ar kūno svoris patenka į standartines svorio kategorijas, tačiau neparodo kūno sudėties ar to, kur kaupiasi riebalinis audinys. Lietuvos nutukimo gydymo rekomendacijose taip pat pabrėžiama, kad vertinant sveikatos riziką KMI naudinga derinti su kitais rodikliais, pavyzdžiui, liemens apimtimi.

Pradiniam įvertinimui galima pasinaudoti KMI skaičiuokle, o daugiau informacijos apie riebalų kaupimąsi pilvo srityje gali suteikti liemens ir ūgio santykis.

Vis dėlto nei vienas iš šių skaičių neturėtų būti vertinamas atskirai. Svarbi bendra sveikatos būklė, kraujospūdis, laboratorinių tyrimų rezultatai, gretutinės ligos, fizinis pajėgumas, savijauta ir tai, kaip kūno svoris keičiasi laikui bėgant.

Nutukimo prevencija: ką galima daryti kasdien?

Ieškant būdų kaip išvengti nutukimo vieno universalaus atsakymo nėra. Nutukimo prevencija neturėtų būti grindžiama trumpalaikėmis dietomis, griežtais draudimais ar siekiu kuo greičiau pakeisti kūno svorį. Daugiau naudos gali duoti įpročiai, kuriuos įmanoma išlaikyti ilgą laiką. 

Rinkitės subalansuotą ir įvairią mitybą

Sveikatai palankios mitybos pagrindą sudaro įvairus maistas: daržovės, vaisiai ir uogos, viso grūdo produktai, ankštinės daržovės, kokybiški baltymų šaltiniai ir kiti maistingi produktai. Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijose taip pat siūloma dažniau rinktis augalinės kilmės maistą, viso grūdo produktus ir kasdien valgyti įvairių daržovių bei vaisių.

Svarbi kokybiška bendra, ilgalaikė mityba, o ne tobulas kiekvienas atskiras valgymas. Todėl daugeliui žmonių nebūtina sudaryti ilgo „draudžiamų“ produktų sąrašo. Praktiškiau laikytis pagrindinių sveikatai palankios mitybos principų, atkreipti dėmesį į tai, ką valgote dažniausiai, porcijų dydį ir ar įprastoje mityboje pakanka maistingų produktų.

Ribokite daug energijos turinčius, stipriai perdirbtus produktus ir saldžius gėrimus

Produktai, kuriuose daug riebalų ar pridėtinio cukraus, gali suteikti nemažai energijos net ir nedidelėmis porcijomis. Saldinti gėrimai taip pat gali padidinti bendrą su maistu gaunamos energijos kiekį, nors skystos kalorijos ne visada suteikia tokį pat sotumo pojūtį kaip maistas.

Tai nereiškia, kad tokių produktų būtina visiškai atsisakyti. Nutukimo prevencijai svarbiau, kaip dažnai jie vartojami, kokio dydžio porcijos pasirenkamos ir kokią dalį jie sudaro bendroje mityboje.

Reguliariai judėkite

Fizinis aktyvumas apima ne vien treniruotes sporto salėje – prie jo prisideda vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, aktyvus laisvalaikis, darbas sode, lipimas laiptais, buities darbai ir kitoks kasdienis judėjimas.

Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę skirti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo arba 75–150 minučių didelio intensyvumo aerobinei veiklai, taip pat bent 2 dienas atlikti pagrindines raumenų grupes stiprinančius pratimus. Tai bendros sveikatos rekomendacijos, todėl individualus tinkamas krūvis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus sveikatos ir fizinio pasirengimo.

Jei ilgą laiką mažai judėjote arba didesnis kūno svoris apsunkina kai kurias veiklas, fizinį aktyvumą turint antsvorio verta didinti palaipsniui, renkantis pagal savijautą ir fizinį pasirengimą tinkamą krūvį.

Rūpinkitės miegu

Miegas taip pat susijęs su kūno svorio reguliavimu. Nepakankamas ar nekokybiškas miegas gali veikti savijautą, energijos lygį, apetitą ir kasdienius įpročius, todėl ilgainiui gali apsunkinti svorio kontrolę.

Vis dėlto vien geresnis miegas savaime neužtikrina, kad nutukimo pavyks išvengti ar kūno svoris sumažės. Jį reikėtų vertinti kaip vieną iš bendros sveikatai palankios gyvensenos dalių.

Mokykitės valdyti stresą ir atpažinti emocinį valgymą

Ilgalaikis stresas gali pakeisti kai kurių žmonių apetitą, miego režimą, fizinį aktyvumą ir dienos ritmą. Emocijos taip pat gali turėti įtakos valgymui, tačiau tai nėra universali nutukimo priežastis ir skirtingi žmonės į įtampą reaguoja nevienodai.

Jei pastebite, kad dažnai valgote ne dėl fizinio alkio, o reaguodami į įtampą, liūdesį ar kitas emocijas, verta atkreipti dėmesį, ar tai nėra emocinis valgymas.

Stebėkite ilgalaikius kūno svorio pokyčius

Kūno svoris natūraliai šiek tiek svyruoja – tam įtakos turi skysčių kiekis organizme, suvalgytas maistas, fizinis aktyvumas ir kiti kasdieniai veiksniai. Todėl vienos dienos skaičius svarstyklėse paprastai pasako mažiau nei pokytis per ilgesnį laiką.

Jei svorį stebite, prasmingiau vertinti kelių savaičių ar mėnesių tendenciją. Prireikus kartu galima stebėti KMI, liemens apimtį, fizinį pajėgumą ar kitus su sveikata susijusius rodiklius.

Kada prevencijos nepakanka ir reikalingas nutukimo gydymas?

moteris mankštinasi lauke

Nuotraukoje matomas modelis

Nutukimo prevencija ir gydymas turi bendrų elementų, tačiau jų nereikėtų tapatinti. Nutukimo prevencija skirta mažinti ligos atsiradimo riziką; jei žmogus jau serga nutukimu, kalbame apie lėtinės ligos gydymą ir ilgalaikę priežiūrą.

Tokiu atveju bendri patarimai „sveikiau maitintis ir daugiau judėti“, nors ir vertingi, gali būti nebepakankami. Vertinant gydymo poreikį atsižvelgiama į nutukimo laipsnį, gretutines ligas, sveikatos komplikacijas, ankstesnius mėginimus mažinti svorį, vartojamus vaistus, psichologinius ir kitus individualius veiksnius. Lietuvos rekomendacijos numato nemedikamentinį, medikamentinį ir chirurginį nutukimo gydymą bei ilgalaikę priežiūrą.

Kaip gydomas nutukimas?

Nutukimo gydymas parenkamas individualiai ir gali apimti mitybos bei fizinio aktyvumo pokyčius, elgesio ar psichologinę pagalbą, receptinius vaistus ir tam tikrais atvejais chirurginį gydymą. Šios priemonės nėra tarpusavyje konkuruojančios – atsižvelgiant į žmogaus būklę, jos gali būti derinamos.

Gyvensenos ir mitybos pokyčiai

Individualiai pritaikyta mityba, fizinis aktyvumas ir kiti gyvensenos pokyčiai yra svarbi nutukimo gydymo dalis. Vis dėlto planas turėtų būti realistiškas ir pritaikytas žmogaus sveikatos būklei, kasdienybei, galimybėms bei ankstesnei patirčiai.

Griežtos trumpalaikės dietos nėra ilgalaikio gydymo pagrindas – labai mažos energinės vertės dietos tam tikrais atvejais gali būti taikomos kaip specialistų prižiūrimo kompleksinio gydymo dalis, tačiau nėra skirtos ilgalaikiam savarankiškam nutukimo gydymui.

Psichologinė ir elgesio pagalba

Kai kuriems žmonėms gali būti naudinga psichologo, psichoterapeuto ar kito specialisto pagalba. Pavyzdžiui, jos gali prireikti, jei valgymo įpročiai glaudžiai susiję su emociniais sunkumais, pasikartojančiu persivalgymu ar jei ankstesni bandymai keisti įpročius sukėlė daug įtampos ir kaltės.

Tai nereiškia, kad nutukimas savaime yra psichologinė problema – tokia pagalba gali būti viena iš galimų gydymo dalių, kai ji atitinka konkretaus žmogaus poreikius.

Medikamentinis nutukimo gydymas

Kai kuriems žmonėms gydytojas gali pasiūlyti receptinį medikamentinį gydymą. Sprendimas priimamas įvertinus kūno svorį, gretutines ligas, ankstesnes gydymo priemones, galimą naudą ir riziką.

Lietuvos rekomendacijose medikamentinis gydymas apibrėžiamas kaip ilgalaikės gydymo strategijos dalis ir taikomas kartu su gyvensenos keitimu, kai tam yra medicininių indikacijų. Gydymo trukmę ir tinkamumą konkrečiam žmogui vertina gydytojas.

Chirurginis nutukimo gydymas

Bariatrinė chirurgija yra dar viena nutukimo gydymo galimybė tam tikriems pacientams. Ji nėra rekomenduojama kiekvienam žmogui, kurio KMI viršija tam tikrą ribą – prieš operaciją turi būti įvertinta bendra sveikatos būklė, ankstesnis gydymas, galima nauda ir rizika.

Lietuvos rekomendacijose chirurginiam gydymui numatyti konkretūs kriterijai, o sprendimą dėl operacijos priima specialistų komanda. Po operacijos taip pat reikalinga ilgalaikė medicininė ir mitybos priežiūra.

Kada dėl kūno svorio verta kreiptis į gydytoją?

Su gydytoju verta pasitarti ne tik tada, kai kūno svoris jau labai didelis. Kreiptis naudinga, jei:

  • kūno svoris ilgainiui nuolat didėja ir neaišku kodėl;

  • atsiranda aukštas kraujospūdis, gliukozės ar cholesterolio pokyčių, miego apnėjos požymių, sąnarių ar kitų sveikatos problemų;

  • didesnis kūno svoris pradeda riboti judėjimą, kasdienę veiklą ar bloginti gyvenimo kokybę;

  • savarankiškai keičiant įpročius nepavyksta pasiekti tvarių rezultatų;

  • neramu dėl vartojamų vaistų, ligų ar kitų veiksnių įtakos kūno svoriui.

Lietuvoje pirmiausia galima kreiptis į šeimos gydytoją – jis įvertina paciento būklę, aiškinasi galimas nutukimo priežastis ir prireikus siunčia gydytojo specialisto konsultacijai.

Prieš vizitą pas gydytoją gali būti naudinga pasižymėti, kaip keitėsi svoris, kokias priemones jau bandėte, kokius vaistus vartojate ir kokių sveikatos sutrikimų turite. 

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima visiškai išvengti nutukimo?

Sveikatai palankūs mitybos, fizinio aktyvumo, miego ir kiti įpročiai gali padėti mažinti riziką, tačiau kūno svorį lemia ir genetiniai, biologiniai, medicininiai, socialiniai bei aplinkos veiksniai

Ar nutukimą galima gydyti vien mityba ir sportu?

Kai kuriems žmonėms gyvensenos pokyčių gali pakakti, tačiau kitiems reikalingos papildomos gydymo priemonės, pavyzdžiui, psichologinė pagalba, medikamentinis ar chirurginis gydymas. Tinkamiausias planas priklauso nuo individualios sveikatos būklės.

Koks gydytojas gydo nutukimą?

Pirmiausia galima kreiptis į šeimos gydytoją. Priklausomai nuo situacijos, tolesnėje priežiūroje gali dalyvauti gydytojas dietologas, endokrinologas, chirurgas, psichikos sveikatos specialistas ar kiti gydytojai.

Ar nutukimo gydymas yra ilgalaikis?

Nutukimas yra lėtinė liga, todėl gydymas ir sveikatos stebėjimas gali būti ilgalaikiai. Pasiekus norimų pokyčių svarbu ir toliau rūpintis jų išlaikymu bei gretutinių sveikatos problemų kontrole.

Ar yra maisto produktų, kurių, norint išvengti nutukimo, reikia visiškai atsisakyti?

Dažniausiai nutukimo prevencija neturėtų būti grindžiama absoliučiais atskirų produktų draudimais. Didesnę reikšmę turi bendras mitybos modelis, porcijų dydis, maisto energinė vertė ir tai, kaip dažnai tam tikri produktai vartojami.

Šaltiniai:

 
  1. Lietuvos nutukimo asociacija, Lietuvos endokrinologų draugija, Lietuvos dietologų draugija, Bariatrinės chirurgijos draugija. Nutukimo diagnostikos, gydymo ir ilgalaikės priežiūros rekomendacijos Lietuvoje. 2024. Prieiga internetu: https://sam.lrv.lt/public/canonical/1740031268/27191/Nutukimo_gydymas_2024%20metodin%C4%97s%20rekomendacijos.pdf
  2. National Institute for Health and Care Excellence. Overweight and obesity management. NICE guideline NG246. Paskelbta 2025 m. sausio 14 d., atnaujinta 2026 m. sausio 8 d. Prieiga internetu: https://www.nice.org.uk/guidance/ng246
  3. World Health Organization. Obesity and overweight. Atnaujinta 2025 m. gruodžio 8 d. Prieiga internetu: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/obesity-and-overweight
  4. World Health Organization. WHO guidelines on physical activity and sedentary behaviour. Geneva: World Health Organization, 2020. Prieiga internetu: https://www.who.int/publications/i/item/9789240015128
  5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos. 2025. Prieiga internetu: https://sam.lrv.lt/public/canonical/1749129998/27794/Sveikos%20ir%20tvarios%20mitybos%20rekomendacijos2025.pdf
  6. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šeimos gydytojų paslaugos. Prieiga internetu: https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/informacija-gyventojams/gydymo-ir-sveikatos-prieziuros-paslaugos/seimos-gydytoju-paslaugos/
Ar straipsnis buvo naudingas?

Jums taip pat gali patikti

LT26OB00064