1. Grelinas – vadinamas „alkio hormonu“. Jį gamina skrandis, ir jis siunčia signalą smegenims, kad esame alkani. Grelino lygis padidėja prieš valgį ir sumažėja po jo.
2. Leptinas – gaminamas riebaliniame audinyje. Jis slopina apetitą ir informuoja smegenis, kad kūnas turi pakankamai energijos atsargų. Leptino veikimas gali būti sutrikęs nutukimo atveju.
3. Insulinas – gaminamas kasoje. Be gliukozės reguliavimo, insulinas taip pat veikia smegenų centrus, susijusius su alkio ir sotumo pojūčiu.
4. Kortizolis – streso hormonas, gaminamas antinksčiuose. Padidėjęs kortizolio kiekis gali skatinti apetitą, ypač norą valgyti kaloringą maistą.
5. Peptidas YY (PYY) – gaminamas žarnyne po valgio. Jis padeda sumažinti apetitą ir skatina sotumo jausmą.

Kai šie hormonai veikia tinkamai, mūsų apetitas būna stabilus. Bet jeigu jų balansas sutrinka – pavyzdžiui, mažinant svorį – maisto triukšmas gali sustiprėti.

Ne visada valgome dėl fizinio alkio. Kartais mus traukia skanėstai, nes smegenys ieško malonumo. Tai vadinama atlygio sistema, kuri gali sukelti norą užkandžiauti net ir po sočių pietų.

Kai mažiname svorį dieta, kūnas reaguoja: padidėja alkio hormonų kiekis, sumažėja sotumo signalai, o medžiagų apykaita sulėtėja. Todėl jaučiamės alkani, mažiau patenkinti po valgio ir sudeginame mažiau kalorijų. Tai biologinė apsauga, o ne tavo kaltė.

Keli paprasti būdai:

• Valgyk reguliariai – tai padeda hormonams išlikti stabiliais.
• Rinkis sveikus patiekalus – mažiau vietos spontaniškiems užkandžiams.
• Valgyk sąmoningai – skirk dėmesio tam, ką ir kaip valgai.
• Rūpinkis miegu ir stresu – jie stipriai veikia alkio hormonus.
• Ieškok pagalbos – kai kuriems žmonėms padeda gydymo būdai, kurie veikia hormonų sistemą.

Maisto triukšmas nėra tavo silpnybė. Tai tavo kūno signalai. Suprasdami, kaip veikia alkio hormonai, galime išmokti gyventi draugiškai su savo biologija – ne kovoti prieš ją.

Yra daug būdų, kaip susigrąžinti kontrolę: nuo kasdienių įpročių iki naujų gydymo galimybių.