We have detected that you are located in . Do you want to switch to the local site?
Cholesterolis – natūraliai organizme esanti, ląstelėms reikalinga riebalinė medžiaga. Ji dalyvauja hormonų, vitamino D ir tulžies rūgščių gamyboje, todėl visiškai be cholesterolio žmogus gyventi negalėtų. Problema atsiranda tada, kai jo kraujyje susikaupia per daug – aukštas cholesterolis ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, bet didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Todėl svarbu žinoti, kas yra cholesterolis, kokia yra normali cholesterolio norma ir kaip laiku pastebėti, kad jo lygis padidėjęs.
Cholesterolis yra vaškinės konsistencijos riebalinė medžiaga, cirkuliuojantis kraujyje kartu su baltymais – vadinamaisiais lipoproteinais. Dalis cholesterolio pagaminama kepenyse, kita dalis gaunama su maistu. Organizmui cholesterolis reikalingas struktūrai ir regeneracijai, tačiau būtent lipoproteinų sudėtis lemia, ar cholesterolio perteklius pradės kauptis kraujagyslėse.
„Gerasis cholesterolis“, arba didelio tankio lipoproteinai (DTL), padeda pašalinti cholesterolį iš kraujagyslių ir grąžinti jį į kepenis, kur jis suskaidomas. Dėl šios funkcijos DTL dažnai vadinamas „geruoju“ cholesteroliu – kuo jo daugiau, tuo geresnė apsauga nuo aterosklerozės.
„Blogasis cholesterolis“, arba mažo tankio lipoproteinai (MTL), atlieka priešingą vaidmenį: jis perneša cholesterolį iš kepenų į kūno audinius. Būtent perteklinis MTL dalyvauja aterosklerozės procese – kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir gali didinti širdies infarkto ar insulto riziką. Todėl MTL mažinimas yra pagrindinis cholesterolio mažinimo tikslas.
Cholesterolio norma dažniausiai vertinama pagal visą lipidų profilį: bendrą cholesterolį, DTL, MTL ir trigliceridus. Orientacinės ribos atrodo taip:
| Vyrai | Moterys | |
| Bendras cholesterolis | < 5 mmol/l | < 5 mmol/l |
| Gerasis cholesterolis (DTL) | > 1 mmol/l | > 1.2 mmol/l |
| Blogasis cholesterolis (MTL) | < 3 mmol/l | < 3 mmol/l |
| Trigliceridai | < 1.7 mmol/l | < 1.7 mmol/l
|
Šie skaičiai padeda įvertinti bendrą situaciją, tačiau svarbiausias rodiklis yra blogasis (MTL) cholesterolis. Net jei bendras cholesterolis atrodo normalus, aukštas MTL gali būti pavojingas. Be to, MTL tikslai priklauso nuo žmogaus bendros širdies-kraujagyslių rizikos – pavyzdžiui, sergant diabetu ar turint aukštą kraujospūdį, MTL turi būti žemesnis.
Padidėjęs cholesterolis beveik visada vystosi žmogui to nežinant: aukštas cholesterolis nesukelia skausmo, nuovargio ar kitų kasdienių simptomų. Dėl to klausimas „ar yra kokie nors padidėjusio cholesterolio simptomai?“ dažniausiai turi vieną atsakymą: ne, simptomų nebūna. Kartais pasitaiko cholesterolio sankaupų odoje ar ant vokų, bet tai daugiau išimtis nei taisyklė. Dėl šios priežasties vienintelis būdas sužinoti, ar žmogui padidėjęs cholesterolis – atlikti kraujo tyrimą.
Dažniausiai didelis cholesterolis atsiranda dėl mitybos, kurioje daug sočiųjų riebalų, mažai skaidulų ir mažai judėjimo. Taip pat galimos priežastys yra:
genetika (pvz., šeiminė hipercholesterolemija);
antsvoris ir nutukimas;
cukrinis diabetas;
rūkymas;
skydliaukės, kepenų ar inkstų ligos.
Visi šie veiksniai gali nulemti, kad MTL pakils aukščiau nei rekomenduojama cholesterolio norma. Kuo daugiau rizikos veiksnių žmogus turi, tuo lengviau vystosi aterosklerozė net tada, kai cholesterolis padidėjęs tik nežymiai.
Nuotraukoje matomas modelis
Siekiant cholesterolio kiekį kraujyje sumažinti natūraliu būdu, pirmas žingsnis dažniausiai yra mitybos korekcija. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduoja mažinti maisto, kuriame daug sočiųjų riebalų (pvz., riebūs mėsos gaminiai, sviestas, kieti sūriai, kokosų ir palmių aliejus), o vietoj jų rinktis nesočiąsias riebalų rūgštis turinčius produktus: riebias žuvis, alyvuogių ar rapsų aliejų, riešutus, sėklas. Daugiau pilno grūdo produktų, daržovių ir vaisių padeda reguliuoti MTL cholesterolį ir yra vienas paprasčiausių būdų pradėti cholesterolio mažinimą be vaistų.
Reguliarus judėjimas padeda mažinti MTL ir didinti DTL. Rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aktyvumo per savaitę. Aktyvumas yra vienas iš efektyviausių natūralių būdų mažinti didelį cholesterolį ir pagerinti bendrą sveikatą.
Svorio mažinimas – antsvoris ir nutukimas dažnai yra susiję su aukštu cholesteroliu, padidėjusiais trigliceridais ir didesne širdies ligų rizika. Tai nereiškia, kad žmogus iki tol būtinai maitinosi netinkamai ar per mažai judėjo, nes nutukimo priežastis gali lemti daugybė veiksnių, įskaitant genetiką, hormonų pusiausvyrą, metabolinius sutrikimus. Tačiau tyrimai rodo, kad net 5–10 % kūno masės sumažėjimas gali turėti didelį poveikį lipidų profiliui ir sumažinti riziką net tiems, kurie jau laikosi sveiko gyvenimo būdo. Todėl svorio kontrolė yra svarbi tiek natūraliam cholesterolio mažinimui, tiek bendram sveikatos pagerinimui.
Rūkymo atsisakymas padidina DTL („gerąjį“ cholesterolį), o alkoholio ribojimas ypač svarbus, jei padidėję trigliceridai. Jei gyvenimo būdo priemonių nepakanka arba jei nustatoma, kad cholesterolis pavojingas konkrečiam žmogui dėl kitų rizikos veiksnių, gydytojas gali skirti vaistus.
Norint įvertinti cholesterolį, atliekamas kraujo tyrimas – lipidograma. Rekomenduojama atlikti jį nevalgius arba po lengvo užkandžio, nes daugeliu atvejų tyrimo tikslumas nuo to nesikeičia. Lipidų profilį verta tikrinti profilaktiškai, ypač jei šeimoje yra ankstyvų širdies ligų ar jei žmogus turi kitų rizikos veiksnių. Gydytojas taip pat įvertina, ar reikia reguliariai kartoti tyrimus.
Dažniausiai gali padėti mitybos pakeitimai: mažiau sočiųjų riebalų, daugiau skaidulų, daugiau fizinio aktyvumo ir svorio kontrolė. Jei rizika didesnė, skiriami vaistai.
Verta riboti riebios mėsos gaminius, sviestą, grietinėlę, sūrius, greitą maistą ir produktus, kuriuose daug sočiųjų riebalų.
Riziką labiausiai didina aukštas blogasis cholesterolis (MTL). Pavojingas laikomas LDL > 3 mmol/l, o esant kitoms širdies ligų rizikoms – ir žemesni dydžiai.
Mach F, Baigent C, Catapano AL, Koskinas KC, Casula M, Badimon L, Chapman MJ, De Backer GG, Delgado V, Ference BA et al. 2019 ESC/EAS Guidelines for the management of dyslipidaemias: lipid modification to reduce cardiovascular risk. European Heart Journal 2020; 41(1):111–188.
Visseren FLJ, Mach F, Smulders YM, Carballo D, Koskinas KC, Bäck M, Benetos A, Biffi A, Boavida JM, Capodanno D et al. 2021 ESC Guidelines on cardiovascular disease prevention in clinical practice. European Heart Journal 2021; 42(34):3227–3337.
Mach F, Koskinas KC, Roeters van Lennep JE, Tokgözoğlu L, Badimon L, Baigent C, Benn M, Binder CJ, Catapano AL, De Backer GG et al. 2025 Focused Update of the 2019 ESC/EAS Guidelines for the management of dyslipidaemias. European Heart Journal 2025; 46(42):4359–4378.
NHS. High cholesterol: causes, prevention and treatment. National Health Service UK (nhs.uk/conditions/high-cholesterol/).
LT25OB00084
