Arterinė hipertenzija (aukštas kraujo spaudimas) – ką svarbu žinoti?

Kasdienėje kalboje dažnai sakoma „aukštas kraujo spaudimas“, o mediciniškai terminas yra arterinė hipertenzija. Tai būklė, kuri gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, inkstų pažeidimo ir kitų sutrikimų riziką, todėl svarbu ją laiku nustatyti ir kontroliuoti.

Arterinė hipertenzija – tai būklė, kai kraujospūdis arterijose nuolat būna per didelis. Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais: pirmasis rodo sistolinį arba viršutinį spaudimą, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują, o antrasis – diastolinį arba apatinį spaudimą, kai širdis tarp susitraukimų ilsisi. Arterinė hipertenzija paprastai nustatoma tada, kai pakartotinai išmatuotas kraujospūdis siekia 140/90 mmHg ar daugiau.

Svarbu suprasti, kad tai nėra tik „šiek tiek per aukštas“ skaičius aparate. Ilgainiui nuolat padidėjęs kraujospūdis apkrauna kraujagysles ir gyvybiškai svarbius organus. Dėl to gali būti pažeidžiama širdis, smegenys, inkstai, akys ir visa kraujotakos sistema.

Mediciniškai reikšmingu laikomas toks kraujospūdis, kuris yra padidėjęs ne atsitiktinai vieną kartą, o išlieka aukštas pakartotinių matavimų metu. Būtent todėl arterinė hipertenzija diagnozuojama ne pagal savijautą, o pagal kraujospūdžio rodiklius.

Ši būklė pavojinga tuo, kad dažnai progresuoja nepastebimai: žmogus gali jaustis įprastai, o tuo metu padidėjęs spaudimas jau gali žaloti kraujagyslių sieneles ir didinti komplikacijų riziką. Dėl šios priežasties aukštas kraujo spaudimas dažnai nustatomas profilaktiškai arba jau tada, kai atsiranda kitų sveikatos problemų. 

Arterinė hipertenzija nėra tokia pati visais atvejais. Pagal kilmę ji paprastai skirstoma į pirminę ir antrinę. Tai padeda suprasti, kodėl vieniems žmonėms kraujospūdis didėja palaipsniui, o kitiems jis pakyla dėl konkretaus sveikatos sutrikimo ar kitos aiškios priežasties.

Pirminė arterinė hipertenzija yra dažniausiai pasitaikanti forma. Ji nustatoma tada, kai nėra vienos aiškios, tiesioginės priežasties, paaiškinančios padidėjusį kraujospūdį. Dažniausiai ši būklė išsivysto dėl kelių veiksnių sąveikos.

Pirminė hipertenzija vystosi palaipsniui, todėl žmogus ilgą laiką gali nejausti jokių simptomų. Būtent ši forma dažniausiai ir slypi už kasdien vartojamo pasakymo „aukštas kraujo spaudimas“. Dėl to reguliarus kraujospūdžio tikrinimas yra vienas svarbiausių būdų ją nustatyti laiku.

Antrinė arterinė hipertenzija nustatoma tada, kai padidėjęs kraujospūdis atsiranda dėl aiškios priežasties. Ją gali lemti inkstų ligos, hormoniniai ar endokrininiai sutrikimai, skydliaukės problemos, kai kurie vaistai, pavyzdžiui, steroidai ar hormoniniai preparatai, taip pat kiti sveikatos sutrikimai.

Šio tipo hipertenzijai būdinga tai, kad vien kraujospūdžio mažinimo gali nepakakti, jei nėra sprendžiama pagrindinė priežastis. Todėl tam tikrais atvejais gydytojas vertina ne tik patį padidėjusį kraujospūdį, bet ir ieško galimai jį sukėlusios ligos.

Kalbant apie hipertenzijos simptomus, svarbu žinoti, kad dauguma žmonių ilgą laiką nejaučia jokių aiškių požymių. Dėl to arterinė hipertenzija dažnai nustatoma tik pamatuojant kraujospūdį profilaktiškai arba jau ieškant kitų sveikatos sutrikimų priežasčių. Vis dėlto, kai kuriais atvejais, ypač esant labai padidėjusiam kraujospūdžiui, gali pasireikšti tam tikri simptomai.

• Galvos skausmas – gali pasireikšti ypač pakaušio srityje ir rytais. Vis dėlto vien galvos skausmas savaime dar nereiškia hipertenzijos, nes jis gali būti susijęs ir su daugeliu kitų priežasčių;

• Svaigulys – padidėjęs kraujospūdis kartais gali būti lydimas galvos svaigimo ar nestabilumo pojūčio;

• Spengimas ausyse – dalis žmonių mini ūžesį ar spengimą ausyse, ypač kai kraujospūdis būna labai padidėjęs;

• Kraujavimas iš nosies – galimas esant labai aukštam kraujospūdžiui, bet nėra dažnas simptomas;

• Regėjimo sutrikimai – esant labai padidėjusiam kraujospūdžiui, gali pasireikšti neryškus matymas ar kiti regos pokyčiai;

• Nuovargis – kai kurie žmonės jaučia bendrą silpnumą ar nuovargį;

• Kita – kai kuriais atvejais gali atsirasti širdies plakimo pojūtis, krūtinės diskomfortas, dusulys, pykinimas ar bendras blogumas. Tokie simptomai ypač svarbūs, jei kartu kraujospūdis būna labai aukštas.

Arterinė hipertenzija dažniausiai išsivysto ne dėl vienos priežasties, o dėl kelių tarpusavyje susijusių veiksnių. Vieni jų susiję su gyvensena ir gali būti keičiami, kiti priklauso nuo amžiaus, paveldimumo ar kitų sveikatos būklių.

• Antsvoris – didesnė kūno masė didina apkrovą širdžiai ir kraujagyslėms, todėl antsvoris ir nutukimas yra svarbūs arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai. Kuo daugiau riebalinio audinio organizme, tuo didesnė tikimybė, kad kraujospūdžio reguliavimas sutriks, o širdžiai teks dirbti didesniu krūviu. Dėl to naudinga pasinaudoti KMI skaičiuokle įvertinti savo kūno masės rodiklius. Jei rezultatas rodo padidėjusią riziką, verta sužinoti ir savo nutukimo laipsnį.

• Fizinis neaktyvumas – silpnina širdies ir kraujagyslių sistemą ir didina ne tik hipertenzijos, bet ir kitų lėtinių ligų riziką;

• Per didelis druskos vartojimas – mityba, kurioje gausu druskos, gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo. Ypač svarbu tai tiems žmonėms, kurie jau turi kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių; 

• Rūkymas – tabakas neigiamai veikia kraujagysles ir didina širdies bei kraujotakos sistemos apkrovą. Rūkymas yra vienas iš veiksnių, kuris prisideda prie blogesnės kraujospūdžio kontrolės;

• Per didelis alkoholio vartojimas – dažnas ar gausus alkoholio vartojimas gali didinti kraujospūdį ir apsunkinti jo kontrolę, ypač jei kartu yra ir kitų rizikos veiksnių;

• Paveldimumas – jei šeimoje yra arterinės hipertenzijos atvejų, tikimybė susidurti su padidėjusiu kraujospūdžiu yra didesnė;

• Amžius – rizika didėja senstant, ypač vyresniame amžiuje, kai natūraliai keičiasi kraujagyslių elastingumas ir bendra širdies bei kraujagyslių sistemos būklė; 

• Inkstų ligos – kai kuriais atvejais padidėjęs kraujospūdis gali būti susijęs su sutrikusia inkstų veikla. Tokiose situacijose hipertenzija gali būti ne tik pasekmė, bet ir papildomas inkstų pažeidimo veiksnys;

• Hormoniniai sutrikimai – kraujospūdį gali veikti kai kurie endokrininiai ar hormoniniai sutrikimai, pavyzdžiui, antinksčių ar skydliaukės veiklos problemos;

• Kita – diabetas, miego apnėja, lėtinis stresas ir kai kurių vaistų vartojimas gali stipriai didinti riziką. Dėl to vertinant aukštą kraujo spaudimą visada svarbu žiūrėti plačiau, o ne ieškoti vienos vienintelės priežasties.

Arterinė hipertenzija diagnozuojama ne pagal savijautą, o pagal kraujospūdžio matavimo rezultatus. Vienkartinis padidėjęs rodiklis dar nereiškia, kad žmogus jau serga hipertenzija, nes kraujospūdis gali laikinai pakilti dėl streso, fizinio krūvio, kofeino, skausmo ar kitų aplinkybių. Dėl to diagnozė turi būti patvirtinama pakartotiniais matavimais.

Arterinė hipertenzija nustatoma tada, kai pakartotinai išmatuotas kraujospūdis gydymo įstaigoje siekia 140/90 mmHg ar daugiau. Jei rodikliai yra mažesni, bet vis tiek padidėję, gydytojas gali rekomenduoti kraujospūdį stebėti toliau, nes svarbu įvertinti ne vieną atsitiktinį skaičių, o bendrą tendenciją.

Norint gauti tikslius rezultatus, kraujospūdis turi būti matuojamas tinkamai. Prieš matavimą reikėtų bent kelias minutes ramiai pasėdėti, nerūkyti, negerti kavos ir neužsiimti aktyvia fizine veikla prieš pat procedūrą. Matavimo metu svarbu sėdėti ramiai, atremta nugara, o ranka turi būti padėta širdies lygyje. Kad rezultatai būtų tikslesni, dažniausiai atliekami bent du matavimai, o vertinamas jų vidurkis.

Jei kraujospūdis padidėjęs, gydytojas gali rekomenduoti jį matuoti ir namuose. Namuose vertinamas kelių dienų matavimų vidurkis, nes tai leidžia geriau suprasti, ar spaudimas iš tiesų nuolat padidėjęs. Namuose hipertenzijai būdingas vidurkis yra 135/85 mmHg ar didesnis. Kai kuriais atvejais gali būti skiriamas ir 24 valandų ambulatorinis kraujospūdžio stebėjimas, kuris padeda tiksliau įvertinti rodiklius dieną ir naktį. 

Hipertenzijos diagnostika neapsiriboja vien kraujospūdžio matavimu. Gydytojas taip pat gali skirti kraujo ir šlapimo tyrimus, kurie padeda įvertinti inkstų funkciją, gliukozės ir lipidų rodiklius, galimus gretutinius sutrikimus ar komplikacijų riziką. Prireikus atliekama elektrokardiograma, o kai kuriais atvejais – ir papildomi širdies ar inkstų tyrimai.

Jei kraujospūdis pakyla iki maždaug 180/120 mmHg ar daugiau ir kartu atsiranda stiprus galvos skausmas, krūtinės skausmas, dusulys, sumišimas, pykinimas ar regėjimo sutrikimai, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus.

Negydoma arba blogai kontroliuojama arterinė hipertenzija ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir gyvybiškai svarbius organus. Ilgainiui didėja išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo, miokardo infarkto ir kai kurių širdies ritmo sutrikimų rizika. Padidėjęs kraujospūdis taip pat skatina kraujagyslių standėjimą ir blogina jų elastingumą.

Arterinė hipertenzija pavojinga ir smegenims. Ji didina insulto riziką, nes pažeidžia smegenų kraujagysles ir apsunkina normalią kraujotaką. Kuo ilgiau kraujospūdis išlieka nekontroliuojamas, tuo didesnė tikimybė, kad ilgainiui išsivystys rimtas kraujagyslinis įvykis.

Ne mažiau svarbus ir poveikis inkstams. Ilgalaikis aukštas kraujo spaudimas gali pažeisti inkstų kraujagysles ir silpninti jų funkciją, o pažengusiais atvejais prisidėti prie inkstų nepakankamumo vystymosi. Taip pat gali būti pažeidžiamos akių kraujagyslės, dėl to gali blogėti regėjimas.

Nors daliai žmonių prireikia vaistų, gyvenimo būdo pokyčiai išlieka svarbi arterinės hipertenzijos kontrolės dalis. Daugeliui žmonių kyla klausimas, kaip sumažinti aukštą kraujo spaudimą, tačiau dažniausiai didžiausią reikšmę turi ne vienas konkretus sprendimas, o nuoseklus kasdienių įpročių laikymasis:

• Sveika mityba – rekomenduojama mažinti druskos kiekį maiste, dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius produktus, pilno grūdo gaminius, o itin perdirbto maisto ir sočiųjų riebalų vartoti mažiau;

• Fizinis aktyvumas – reguliarus judėjimas gerina ne tik kraujospūdį, bet ir bendrą širdies bei kraujagyslių veiklą. Svarbiausia yra pastovumas, o ne trumpalaikės pastangos;

• Svorio kontrolė – antsvoris ir nutukimas didina arterinės hipertenzijos riziką, todėl kūno svorio mažinimas gali padėti pagerinti kraujospūdžio kontrolę; 

• Alkoholio ir rūkymo ribojimas – per didelis alkoholio vartojimas gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo, todėl jo mažinimas yra svarbi prevencijos dalis;

• Rūkymo atsisakymas – tabakas neigiamai veikia kraujagysles, todėl rūkymo atsisakymas yra vienas aiškiausių žingsnių geresnės širdies ir kraujagyslių sveikatos link;

• Kita – streso valdymas, kokybiškas miegas ir reguliarus spaudimo sekimas reikšmingai prisideda prie kraujospūdžio kontrolės. Geriausiai veikia ne vienas atskiras sprendimas, o keli nuoseklūs pokyčiai vienu metu.