Kraujo spaudimas – kokios normos ir kodėl svarbu jį stebėti?

Kraujo spaudimas – tai jėga, kuria tekėdamas kraujas spaudžia arterijų sieneles. Nuo jo priklauso, kaip efektyviai organizmas aprūpinamas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, todėl kraujospūdis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių. Kai spaudimas per aukštas ar per žemas, keičiasi širdies, smegenų, inkstų ir kitų organų aprūpinimas krauju, o ilgainiui gali atsirasti organų funkcijos sutrikimų. Dėl to svarbu žinoti, koks yra normalus spaudimas, kaip jis kinta skirtingame amžiuje ir kada nukrypimai tampa pavojingi.

Vaikų kraujospūdis vertinamas kitaip nei suaugusiųjų, nes jų normos nėra pateikiamos vienodais skaičiais. Todėl kalbant apie normalų kraujo spaudimą pagal amžių, naudojamos pediatrinės lentelės.

Suaugusiesiems normos yra vienodos nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties. Tai reiškia, kad normalus kraujo spaudimas moterims ir vyrams vertinamas pagal tuos pačius ribinius dydžius: normalus  kraujo spaudimas suaugusiesiems matuojant namuose yra mažesnis nei 120/70 mmHg, padidėjęs spaudimas matuojant namuose: sistolinis 120–134 mmHg ar diastolinis 70–84 mmHg. Jeigu matuojant namuose vidutinis spaudimas ≥135/85 mmHg nustatoma hipertenzija. Aptarkite savo kraujo spaudimo matavimo rezultatus su savo gydytoju.

Vyresnio amžiaus žmonėms kraujospūdis dažnai būna aukštesnis nei jaunystėje, tačiau tai nereiškia, kad jiems galioja kitokios normos – diagnostinės ribos senjorams yra tokios pačios kaip suaugusiesiems ir hipertenzija nustatoma nuo 135/85 mmHg. Vis dėlto su amžiumi kraujagyslės standėja, mažėja jų elastingumas, todėl sistolinis kraujospūdis populiacijoje natūraliai linkęs kilti. Dėl šių pokyčių gydymo tikslai dažnai nustatomi individualiai.

Suaugusiųjų kraujo spaudimas matuojant namuose: 

Viršutinis – sistolinis spaudimas – parodo jėgą, kuria širdis išstumia kraują. Apatinis – diastolinis – rodo spaudimą, kai širdis atsipalaiduoja. Abu skaičiai vienodai svarbūs vertinant, ar rodmenys patenka į kraujo spaudimo normą, ar jau rodo riziką.

Aukštas spaudimas gali vystytis dėl kelių veiksnių: genetinio polinkio, streso, mažo fizinio aktyvumo, druskos pertekliaus, rūkymo, inkstų ar skydliaukės ligų. Tačiau viena dažniausių priežasčių – padidėjęs kūno svoris. Europos hipertenzijos draugijos gairės rodo, kad net nedidelis svorio padidėjimas gali pakelti sistolinį spaudimą, o antsvoris ar nutukimas dažniausiai eina kartu su ilgalaike hipertenzija.

Dažniausiai hipertenzija nejaučiama: nėra nei skausmo, nei akivaizdžių signalų. Dalis žmonių patiria galvos skausmus, dusulį, svaigulį, bet tai nėra patikimi požymiai. Todėl net ir jaučiantis gerai verta kartais pasitikrinti, ar normalus kraujo spaudimas neviršytas.

Ilgai padidėjęs spaudimas didina širdies infarkto, insulto, inkstų nepakankamumo, regos pažeidimo riziką. Aukštas kraujo spaudimas ypač pavojingas, jei kartu sutrinka ir pulsas – pavyzdžiui, kai pulsas labai padažnėja dėl nerimo ar fizinio krūvio.

Pirmiausia gali būti reikalinga gyvenimo būdo korekcija: rekomenduojama valgyti mažiau druskos ir perdirbto maisto, siūloma vartoti daugiau daržovių, pilno grūdo produktų, skaidulų; rekomenduojamas reguliarus fizinis aktyvumas (150 min. per savaitę), rūkymo atsisakymas ir alkoholio ribojimas.

Jeigu aukštą kraujospūdį lemia padidėjęs kūno svoris, vien tik spaudimo stebėjimas problemos neišsprendžia – būtina spręsti pačią priežastį. Apie 5 kg svorio sumažėjimas vidutiniškai sumažina kraujospūdį maždaug −4.4/−3.6 mmHg. Tai nereiškia, kad aukštas spaudimas visuomet susijęs tik su padidintu svoriu – tai gali lemti genetika, hormonų pusiausvyros pokyčiai ar ilgalaikiai metaboliniai procesai. Tačiau jei antsvoris yra vienas iš veiksnių, svorio kontrolė tampa svarbia dalimi atkuriant normalų kraujo spaudimą kartu su kitomis gydymo priemonėmis.

Žemas kraujospūdis gali būti tiek fiziologinis (kai kurių žmonių rodmenys natūraliai žemesni ir tai jiems normalu), tiek susijęs su konkrečiais veiksniais. Dažniausios priežastys – dehidratacija, mitybos nepakankamumas, per mažas kraujo tūris po kraujavimo ar infekcijos, ilgalaikis stovėjimas, staigus atsistojimas, taip pat vaistai nuo hipertenzijos, antidepresantai ar diuretikai. Hipotenziją gali sukelti ir skydliaukės, antinksčių ar nervų sistemos sutrikimai.

Lengvesniais atvejais hipotenzija nesukelia jokių pojūčių. Tačiau jei kraujospūdis nukrenta labiau, žmogus gali jausti galvos svaigimą, nestabilumą, silpnumą, pykinimą, neryškų matymą, šaltą prakaitą ar bendrą nuovargį. Ortostatinė hipotenzija – kai spaudimas krenta atsistojus – gali sukelti trumpalaikį „aptamsėjimą“ akyse. Kartais dėl žemo spaudimo netenkama sąmonės, ypač karštyje arba po ilgo stovėjimo.

Nors žemas spaudimas paprastai kelia mažiau rizikų nei aukštas, labai žemas kraujospūdis gali sutrikdyti smegenų, inkstų ar širdies aprūpinimą krauju. Tai ypač pavojinga, jei hipotenziją sukelia infekcija, didelis kraujo netekimas ar sunkus dehidratacijos epizodas – tokiais atvejais reikalinga neatidėliotina pagalba. Vyresniems žmonėms hipotenzija gali padidinti griuvimų ir susižalojimų tikimybę.

Pirmiausia svarbu nustatyti priežastį – ar spaudimas žemas dėl skysčių trūkumo, ar dėl vaistų, ar kitų sveikatos sutrikimų. Dažniausiai padeda didesnis skysčių suvartojimas, reguliarus valgymas, lėtesnis atsistojimas, kompresinės kojinės ir fizinio aktyvumo didinimas. Kai kuriems žmonėms naudinga vartoti šiek tiek daugiau druskos, bet tai turi būti daroma tik gydytojo patarimu. Jei hipotenziją sukėlė per didelė vaistų dozė, gydytojas gali ją pakoreguoti.

Nuotraukoje matomas modelis

Matavimas turėtų būti atliekamas ramybės būsenoje, atsisėdus, po kelių minučių poilsio. Manžetė turi būti tinkamo dydžio ir uždėta ant žasto. Geriausia matuoti ryte ir vakare kelių dienų laikotarpiu – taip matyti tikrieji rodmenys. Pravartu užfiksuoti tiek kraujo spaudimą, tiek pulsą, nes tai padeda tiksliau įvertinti bendrą būklę.

Normalų kraujospūdį palaiko keli kasdieniai įpročiai, veikiantys kompleksiškai. Svarbiausia – subalansuota mityba. Joje turėtų būti mažiau druskos, perdirbtų produktų ir sočiųjų riebalų, o daugiau daržovių, vaisių bei pilno grūdo produktų. Tokia mityba padeda palaikyti ir normalų kūno svorį, kuris daugelio žmonių atveju turi didelę įtaką kraujospūdžiui. Prie to prisideda ir reguliarus fizinis aktyvumas: bent 150 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo per savaitę gerina kraujagyslių funkciją, mažina streso hormonų įtaką ir padeda palaikyti normalų kūno svorį, kas ilgainiui mažina hipertenzijos riziką.

Jei žmogus turi antsvorio, svorio kontrolė tampa svarbia viso proceso dalimi – tai vienas veiksmingiausių būdų be vaistų sureguliuoti kraujospūdį ir išvengti ilgalaikių komplikacijų. Jei, nepaisant pastangų, svorio sureguliuoti nepavyksta, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kuris padės įvertinti priežastis ir parinks tinkamiausią būdą tai spręsti.

Ne mažiau svarbus ir streso valdymas, nes ilgalaikis psichologinis krūvis gali kelti tiek sistolinį, tiek diastolinį spaudimą. Kokybiškas miegas, pakankamas vandens kiekis ir reguliarus dienos ritmas padeda kraujotakai stabilizuotis ir palaikyti pastovesnius rodmenis. Jei žmogus turi antsvorio, svorio kontrolė tampa svarbia viso proceso dalimi – tai vienas veiksmingiausių būdų natūraliai sumažinti kraujospūdį ir išvengti ilgalaikių komplikacijų.