Nutukimas ir diabetas: kaip riebalinis audinys veikia diabeto riziką?

Apie cukrinį diabetą daugelis susimąsto tik tuomet, kai gydytojas pamini padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje ir prediabetą. Tuomet kyla klausimų: ar tai reiškia, kad neišvengiamai susirgsiu 2 tipo cukriniu diabetu? Kodėl cukraus kiekis kraujyje pradėjo kilti, nors kasdienybėje galbūt niekas neatrodo labai pasikeitę? Ar viskas priklauso tik nuo svorio?

Svarbu žinoti: prediabetas nėra nuosprendis. Tai ženklas, kad organizme vyksta pokyčiai ir juos verta suprasti kuo anksčiau. Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su riebaliniu audiniu. Šiandien žinoma, kad jis nėra vien energijos atsargų kaupimo vieta ar paprasčiausiai „papildomi kilogramai“ – riebalinis audinys yra aktyvi organizmo dalis, galinti veikti hormonų pusiausvyrą, uždegiminius procesus ir tai, kaip ląstelės reaguoja į insuliną.¹

Todėl ryšys tarp nutukimo ir 2 tipo cukrinio diabeto nėra vien valios ar kasdienių mūsų pasirinkimų klausimas. Tai sudėtinga biologinė sąveika, kuriai įtakos turi kūno riebalų pasiskirstymas, genetika, gyvenimo būdas, miegas, stresas ir kasdienės aplinkybės. Supratus šį ryšį tampa lengviau į savo sveikatą žiūrėti ne per kaltę, o per aiškumą, rūpestį ir realius žingsnius.

Cukrinis diabetas (trumpiau vadinamas diabetu) – tai lėtinė būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje tampa per didelis, nes organizmas negali jos pakankamai veiksmingai panaudoti energijai. Tam svarbus hormonas insulinas: jis padeda gliukozei patekti iš kraujo į ląsteles.²

Dažniausiai kalbama apie du pagrindinius diabeto tipus: 1 tipo cukrinis diabetas paprastai susijęs su autoimuniniais procesais, kai organizmas pagamina per mažai insulino arba jo negamina, tuo tarpu 2 tipo cukrinis diabetas dažniau vystosi palaipsniui: ląstelės ima silpniau reaguoti į insuliną, todėl kasa turi dirbti intensyviau, kad cukraus kiekis kraujyje išliktų kontroliuojamas.²

Lietuvoje diabetas nėra reta būklė: Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, 2024 m. diabetu sirgo apie 210,6 tūkst. 20–79 metų Lietuvos gyventojų. Dalis atvejų, tikėtina, dar nėra diagnozuoti.³ Tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus, gyvenantis su nutukimu, susirgs diabetu – tačiau rizika gali būti didesnė, ypač kai riebalai kaupiasi pilvo srityje.⁴

Ilgą laiką manyta, kad riebalinis audinys tėra organizmo energijos atsargų kaupimo vieta. Šiandien žinoma, kad jis yra metaboliškai aktyvus: riebalinis audinys išskiria įvairias signalines medžiagas, dalyvauja uždegiminiuose procesuose ir gali paveikti tai, kaip raumenys, kepenys ir kiti audiniai reaguoja į insuliną.⁴

Didėjant riebalinio audinio kiekiui, ypač kai jis kaupiasi pilvo srityje aplink vidaus organus, organizme gali stiprėti vadinamasis žemo intensyvumo lėtinis uždegimas. Šis procesas gali prisidėti prie atsparumo insulinui – būklės, kai ląstelėms tampa sunkiau „išgirsti“ insulino signalą.⁴ ⁵

Svarbu ir tai, kad riebalinio audinio pasiskirstymas gali būti ne mažiau reikšmingas nei svoris svarstyklėse. Du žmonės gali turėti panašų KMI, bet skirtingą liemens apimtį ir skirtingą metabolinę sveikatą.⁶ Todėl vertinant savo kūno masės indeksą naudinga atkreipti dėmesį ir į liemens apimtį bei liemens ir ūgio santykį – tam gali padėti liemens apimties ir ūgio testas.

Ryšys tarp nutukimo ir 2 tipo cukrinio diabeto dažnai prasideda nuo atsparumo insulinui. Kai raumenys, kepenys ir riebalinis audinys silpniau reaguoja į insuliną, gliukozė iš kraujo sunkiau patenka į ląsteles. Kasa kurį laiką gali kompensuoti šį procesą gamindama daugiau insulino, tačiau ilgainiui jos pajėgumai gali mažėti.² ⁵

Didelę reikšmę turi pilvo srityje apink vidaus organus besikaupiantis visceralinis riebalinis audinys, nes jis aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitoje. Tyrimai rodo, kad visceralinių riebalų perteklius gali skatinti laisvųjų riebalų rūgščių patekimą į kraujotaką ir kepenis, o tai gali prisidėti prie atsparumo insulinui ir didesnės 2 tipo cukrinio diabeto rizikos.⁶

Nutukimo poveikis gali būti platesnis nei gliukozės apykaitos sutrikimai. Jis siejamas ir su padidėjusiu kraujospūdžiu, kraujo riebalų pokyčiais, suriebėjusių kepenų liga, širdies ir kraujagyslių ligomis bei daugiau nei 200 kitų ligų, turinčių įtakos žmogaus sveikatai ir savijautai.¹ ⁷ 

Svorio didėjimas savaime nėra diabeto simptomas. Tačiau didesnis kūno svoris gali būti vienas iš rizikos veiksnių, todėl verta stebėti savo savijautą ir reguliariai aptarti sveikatos rodiklius su sveikatos priežiūros specialistu.²

2 tipo cukrinis diabetas gali ilgą laiką vystytis nepastebimai. Galimi požymiai yra didesnis troškulys, dažnesnis šlapinimasis, nuovargis, suprastėjęs matymas, dažnesnės infekcijos ar lėčiau gyjančios žaizdos.² Šie simptomai gali pasireikšti ir sergant kitomis ligomis ar dėl kitų priežasčių, todėl tiksliai diagnozei reikalingi kraujo tyrimai, pavyzdžiui, gliukozės tyrimas nevalgius ar glikuoto hemoglobino tyrimas.²

Jeigu nerimaujate dėl ligos rizikos, pirmas žingsnis gali būti pokalbis su šeimos gydytoju. Tai ypač svarbu, jei šeimoje yra 2 tipo cukrinio diabeto atvejų, turite padidėjusį kraujospūdį, padidėjusią liemens apimtį ar kitų medžiagų apykaitos rizikos veiksnių.² ⁷

Nutukimas – tai lėtinė liga, kuriai būdingas perteklinis riebalinio audinio kaupimasis, lemianti daugiau nei 229 ligų bei komplikacijų išsivystymą.¹ Norint preliminariai įvertinti, ar kūno svoris yra sveikatai palankus, vienas pirmųjų orientyrų išlieka kūno masės indeksas arba KMI: mažesnis nei 25 kg/m² laikomas normaliu, 25–29,9 kg/m² rodo antsvorį, kuris siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o 30 kg/m² ir daugiau reiškia nutukimą – būklę, kuri didina ir sergamumo, ir mirtingumo nuo gretutinių ligų tikimybę.¹ Daugiau informacijos apie KMI rezultatų vertinimą bei skirtingas KMI kategorijas rasite straipsnyje.

Tačiau vien KMI rezultatų nepakanka – nutukimo diagnozavimui gydytojas vertina ir liemens apimtį, gretutines ligas bei bendrą sveikatos būklę, prireikus atliekami gliukozės, lipidų, kepenų fermentų, inkstų funkcijos, skydliaukės rodiklių tyrimai.⁸

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, nutukimas yra aktuali visuomenės sveikatos tema. Pasaulio nutukimo federacijos 2022 m. duomenimis, apie penktadalis Lietuvos suaugusiųjų gyvena su nutukimu.⁹

Siekiant sumažinti 2 tipo cukrinio diabeto riziką, svarbiausia ne drastiški pokyčiai, o nuoseklūs kasdieniai įpročiai. Svarbiausi iš jų – reguliarus judėjimas, subalansuota mityba, pakankamas miegas, streso valdymas ir reguliari sveikatos rodiklių stebėsena.¹ ⁷

Fizinis aktyvumas gali padėti raumenims efektyviau naudoti gliukozę ir palaikyti jautrumą insulinui.⁷ Net ir nedidelis, tačiau reguliarus fizinis aktyvumas gali būti naudingas, todėl rekomenduojama rinktis individualias galimybes atitinkančią veiklą: vaikščiojimą, lengvus jėgos pratimus, plaukimą ar kitą veiklą, kurią galima išlaikyti ilgą laiką. Praktinių idėjų rasite puslapyje „Fizinis aktyvumas”. 

Ne mažiau svarbi ir mityba, tačiau ji neturėtų būti paremta kaltės jausmu ar trumpalaikėmis dietomis. Ilgalaikiai įpročiai – mažesnis dienos kalorijų kiekio suvartojimas, mažesnės maisto porcijos, daugiau skaidulų turintys produktai, pakankamas baltymų kiekis, mažiau perdirbtų produktų ir saldintų gėrimų – gali padėti palaikyti stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje ir kūno svorio valdymą.¹ ⁷ Daugiau mitybos patarimų rasite straipsnyje „Sveikos mitybos patarimai“.

Svarbu prisiminti, kad neprivalote visko spręsti vieni. Nutukimas yra daugialypė būklė, todėl pagalbos galimybės gali apimti kreipimąsi į šeimos gydytoją, dietologą, psichologą, kineziterapeutą ar kitus sveikatos priežiūros specialistus, priklausomai nuo jūsų situacijos.⁸

Nutukimas ir cukrinis diabetas yra glaudžiai susiję, tačiau šis ryšys nėra neišvengiamas. Geriau suprasdami, kaip riebalinis audinys veikia insuliną, uždegiminius procesus ir gliukozės apykaitą, galite anksčiau atpažinti rizikos veiksnius ir kartu su gydytoju priimti labiau informuotus sprendimus dėl sveikatos – be kaltės, gėdos ar skubotų sprendimų.

Įsivertinkite savo KMI → pasiruoškite konsultacijai su gydytoju → kreipkitės į gydytoją