Stresas ir svoris: koks jų ryšys ir kas gali padėti?
Nuotraukoje matomas modelis
Įtemptu laikotarpiu gali keistis daugybė kasdienių dalykų: miegas, energijos lygis, apetitas, noras judėti, dienos ritmas ir sprendimai, kuriuos priimame pavargę ar skubėdami. Todėl kai kurie žmonės pastebi ir kūno svorio pokyčių – vieniems svoris ima didėti, kitiems mažėti, o daliai jis beveik nekinta.
Vis dėlto stresas nėra vienintelė ir tiesioginė svorio pokyčių priežastis. Nutukimas yra lėtinė, daug veiksnių lemiama liga, o svorio valdymui įtakos gali turėti genetika, sveikatos būklė, vartojami vaistai, miegas, fizinis aktyvumas, aplinka, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Stresas gali prisidėti prie svorio pokyčių, tačiau jo poveikis kiekvienam žmogui gali būti skirtingas.
Kas yra stresas?
Stresas – tai natūrali kūno ir psichikos reakcija į spaudimą, didesnius reikalavimus ar situacijas, kurias žmogus suvokia kaip grėsmingas, neaiškias arba sunkiai kontroliuojamas. Jį gali sukelti ne tik dideli gyvenimo įvykiai, bet ir kasdieniai dalykai: įtempti terminai darbe, pamaininis darbas, finansinis neapibrėžtumas, artimųjų priežiūra ar ilgai besitęsiantis nuovargis.
Trumpalaikis stresas nebūtinai yra žalingas – jis gali padėti susitelkti ir veikti. Daugiau sunkumų kyla tada, kai įtampa užsitęsia ir ima veikti miegą, energijos lygį, nuotaiką, santykius ar kasdienius įpročius. Tokiais atvejais stresas gali tapti vienu iš veiksnių, apsunkinančių svorio valdymą.
Ar stresas gali turėti įtakos svoriui?
Stresas gali būti susijęs su kūno svorio pokyčiais, tačiau šis ryšys nėra vienodas visiems. Kai kuriems žmonėms ilgalaikė įtampa gali prisidėti prie svorio augimo, kitiems ūmus ar intensyvus stresas gali sumažinti apetitą ir suvartojamo maisto kiekį. Dar kitiems svoris gali nekisti, nors savijauta ar kasdieniai įpročiai laikinai pablogėja.
Svarbu tai, kad stresas paprastai neveikia atskirai. Jis gali sutrikdyti miegą, poilsį, fizinį aktyvumą, dienos ritmą ar gebėjimą nuosekliai rūpintis savimi. Todėl į klausimą, ar nuo streso auga svoris, tiksliausia atsakyti atsargiai: gali, bet ne visada, ne visiems ir ne vien dėl paties streso.
Stresas gali būti viena svorio pokyčių priežasčių, tačiau svarbios ir kitos potencialausnutukimo priežastys: biologiniai, psichologiniai, socialiniai, aplinkos ir kasdienės gyvensenos veiksniai.
Kodėl žmonės į stresą reaguoja skirtingai?
Žmonių reakcijos į stresą skiriasi dėl sveikatos būklės, miego, darbo pobūdžio, gyvenimo aplinkybių, ankstesnių patirčių, turimos socialinės paramos ir kitų veiksnių. Tas pats įtemptas laikotarpis vienam žmogui gali lemti prastesnį miegą, kitam – mažesnį fizinį aktyvumą, trečiam – pasikeitusį apetitą ar chaotiškesnę dienotvarkę.
Dėl to svarbu ne ieškoti vieno universalaus modelio, o pastebėti savo reakciją. Jei stresas kartojasi ar užsitęsia, verta atkreipti dėmesį, kas konkrečiai pasikeičia: ar sunkiau užmigti, ar dažniau trūksta jėgų judėti, ar praleidžiami valgiai, ar diena tampa mažiau nuspėjama. Tokie pokyčiai gali parodyti, kur pirmiausia reikėtų ieškoti paramos.
Kokiais būdais stresas gali veikti svorio valdymą?
Streso ir svorio ryšys dažniausiai nėra viena tiesi priežasties ir pasekmės grandinė. Svorio valdymą stresas gali apsunkinti keliais būdais: keisdamas organizmo atsaką į ilgalaikę įtampą, trikdydamas miegą, didindamas nuovargį, išbalansuodamas dienos ritmą ar mažindamas fizinį aktyvumą.
Šie veiksniai gali persidengti. Pavyzdžiui, prastai išsimiegojus gali trūkti jėgų judėti, o nuovargis gali apsunkinti valgymo planavimą, poilsį ir kitus sveikatai palankius pasirinkimus. Todėl praktiškiausia žiūrėti ne į vieną pavienį veiksnį, o į tai, kas įtemptu laikotarpiu labiausiai išsiderina.
Kūno atsakas į ilgalaikę įtampą
Patiriant stresą organizmas trumpam suaktyvėja: didėja budrumas, įsitempia raumenys, greičiau sutelkiamas dėmesys, keičiasi energijos naudojimas. Tai normalus atsakas, padedantis reaguoti į situaciją.
Kai įtampa užsitęsia, organizmas gali ilgiau išlikti budrumo būsenoje. Streso hormonai ir nervų sistemos aktyvumas gali paveikti alkio bei sotumo signalus, energijos lygį, poilsį ir riebalų kaupimosi ypatumus. Vis dėlto vien biologinis atsakas savaime nereiškia, kad žmogus būtinai priaugs svorio – svarbu ir tai, kaip kartu keičiasi kasdienis gyvenimas.
Miegas, nuovargis ir dienos ritmas
Stresas ir miegas gali veikti vienas kitą. Įtampa gali apsunkinti užmigimą, trumpinti miego trukmę ar bloginti jo kokybę, o prastesnis miegas savo ruožtu gali didinti nuovargį, dirglumą ir apsunkinti kasdienius sprendimus.
Svorio valdymo požiūriu tai svarbu todėl, kad nuovargis veikia visą dieną: gali būti sunkiau judėti, planuoti valgymą, laiku pailsėti ar laikytis įprastos rutinos. Todėl įtemptu laikotarpiu verta saugoti bent kelias stabilias dienos atramas – panašų miego laiką, trumpas pauzes, aiškesnę dienos pradžią ar kelis iš anksto apgalvotus pasirinkimus.
Judėjimas ir energija
Patiriant stresą gali mažėti noras judėti, ypač jei žmogus jaučiasi pavargęs, įsitempęs ar neturi aiškaus dienos ritmo. Tokiu metu fizinis aktyvumas neturėtų tapti dar viena prievole ar bausme už suvalgytą maistą.
Naudingiau rinktis judėjimą, kurį realu pakartoti: trumpą pasivaikščiojimą, lengvus tempimo pratimus, plaukimą, važiavimą dviračiu ar kitą saugią veiklą. Jei žmogus turi antsvorio, jaučia nuovargį ar ilgą laiką mažai judėjo, svarbu rinktis saugų, individualiai tinkamą krūvį – nuo tokių principų ir prasidedafizinis aktyvumas turint antsvorio.
Kodėl kaltinimas dėl svorio nepadeda?
Nuotraukoje matomas modelis
Kalbant apie stresą ir svorį, svarbu matyti ir kitą kryptį: ne tik stresas gali apsunkinti svorio valdymą, bet ir svorio stigma, komentarai apie kūną, diskriminacija ar nuolatinis spaudimas lieknėti gali tapti papildomu streso šaltiniu.
Todėl kaltinantis tonas nepadeda nei savijautai, nei ilgalaikiams pokyčiams. Žmogaus svoris nėra vien valios ar disciplinos klausimas. Pagarbus požiūris leidžia tiksliau pamatyti tikrąsias kliūtis: miego trūkumą, sveikatos problemas, darbo krūvį, finansinį nesaugumą, aplinką, vartojamus vaistus, psichologinę būseną ar kitus veiksnius.
Kas gali padėti įtemptu laikotarpiu?
Kai stresas ima veikti savijautą ar kasdienius įpročius, nebūtina pradėti nuo didelio plano. Dažnai naudingiau ieškoti mažų, realiai įgyvendinamų veiksmų, kurie padeda susigrąžinti bent šiek tiek stabilumo.
Galite pabandyti:
pastebėti savo streso signalus: kūno įtampą, prastesnį miegą, dirglumą, nuovargį ar pasikeitusį dienos ritmą;
trumpam sustoti ir įvardyti, kas vyksta, pavyzdžiui: „dabar jaučiu įtampą“, „esu pavargęs“, „man reikia pauzės“;
susikurti vieną pastovų dienos atramos tašką – panašų miego laiką, pusryčius, pietų pertrauką ar trumpą pasivaikščiojimą;
rinktis judėjimą, kuris ramina arba bent nekelia papildomo spaudimo;
iš anksto apgalvoti kelis paprastus maisto pasirinkimus, kad įtemptą dieną reikėtų priimti mažiau sprendimų;
planuoti trumpas poilsio pauzes, net jei jos trunka vos kelias minutes;
palaikyti ryšį su artimaisiais, jei pokalbis ar buvimas kartu padeda jaustis saugiau.
Kuo mažiau chaoso kasdieniuose pasirinkimuose, tuo lengviau išlaikyti nuoseklumą. Tai nebūtinai reiškia griežtą planą – kartais pakanka kelių iš anksto apgalvotų patiekalų, paprastesnių užkandžių ar realiai dienotvarkei pritaikytųsveikatai palankios mitybos patarimų.
Nėra vieno metodo, kuris tiktų visiems. Vienam žmogui padeda pasivaikščiojimas, kitam – kvėpavimo pratimas, trečiam – aiškesnis dienos planas ar pokalbis su specialistu. Svarbiausia rinktis ne idealiai atrodantį, o realiai įgyvendinamą žingsnį.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Pagalbos verta kreiptis tada, kai stresas tęsiasi, stiprėja arba pradeda trukdyti miegui, darbui, santykiams, mokslams ar įprastai kasdienybei. Taip pat svarbu nelaukti, jei ilgiau išlieka stiprus nerimas, liūdesys, beviltiškumo jausmas ar nebesinori daryti dalykų, kurie anksčiau buvo svarbūs.
Su sveikatos priežiūros specialistu verta pasitarti ir tada, jei kūno svoris ima reikšmingai kisti be aiškios priežasties – tiek didėti, tiek mažėti. Priežasčių gali būti įvairių, todėl svarbu ne spėlioti, o įvertinti bendrą sveikatos situaciją.
Pirmas žingsnis gali būti šeimos gydytojas, psichologas ar psichikos sveikatos centro specialistas. Jei kyla skubus pavojus sveikatai ar saugumui, reikėtų kreiptis į skubios pagalbos tarnybas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar nuo streso gali augti svoris?
Gali, bet ne visiems. Stresas gali būti susijęs su svorio augimu dėl prastesnio miego, nuovargio, pasikeitusio dienos ritmo, apetito, mažesnio fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių, tačiau svorio kaitą paprastai lemia ne viena priežastis.
Ar stresas gali mažinti svorį?
Taip, kai kuriems žmonėms ūmus ar intensyvus stresas gali sumažinti apetitą ir suvartojamo maisto kiekį. Jei svoris krenta greitai, neplanuotai ar be aiškios priežasties, verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Ar vien streso mažinimo pakanka svoriui valdyti?
Ne visada. Streso valdymas gali padėti savijautai ir kasdieniams įpročiams, tačiau svorio valdymas dažniausiai apima platesnį sveikatos, mitybos, fizinio aktyvumo, miego ir kitų veiksnių vertinimą.
Kokie kasdieniai veiksmai gali padėti sumažinti stresą?
Padėti gali trumpas pasivaikščiojimas, kelių minučių kvėpavimo ar įsižeminimo pratimas, poilsio pauzė, muzika, dienoraštis ar pokalbis su artimu žmogumi. Jei stresas tęsiasi ir trukdo kasdienybei, savipagalba neturėtų pakeisti profesionalios pagalbos.
van der Valk E. S., Savas M., van Rossum E. F. C. Stress and Obesity: Are There More Susceptible Individuals? Current Obesity Reports. 2018;7(2):193–203. doi:10.1007/s13679-018-0306-y. Prieiga internetu:https://doi.org/10.1007/s13679-018-0306-y
Torres S. J., Nowson C. A. Relationship between stress, eating behavior, and obesity. Nutrition. 2007;23(11–12):887–894. doi:10.1016/j.nut.2007.08.008. Prieiga internetu:https://doi.org/10.1016/j.nut.2007.08.008
Geiker N. R. W., Astrup A., Hjorth M. F., Sjödin A., Pijls L., Markus C. R. Does stress influence sleep patterns, food intake, weight gain, abdominal obesity and weight loss interventions and vice versa? Obesity Reviews. 2018;19(1):81–97. doi:10.1111/obr.12603. Prieiga internetu:https://doi.org/10.1111/obr.12603
Stults-Kolehmainen M. A., Sinha R. The effects of stress on physical activity and exercise. Sports Medicine. 2014;44(1):81–121. doi:10.1007/s40279-013-0090-5. Prieiga internetu:https://doi.org/10.1007/s40279-013-0090-5
World Health Organization. Doing What Matters in Times of Stress: An Illustrated Guide. Geneva: World Health Organization. 2020. ISBN 978-92-4-000392-7. Prieiga internetu:https://www.who.int/publications/i/item/9789240003927
Nutukimas dažnai yra neteisingai suprantamas, jį supa stigmos mokykloje, darbe ir net sveikatos priežiūros įstaigose. Pagal naują požiūrį į kovą su nutukimu, svorio mažinimas yra tik vienas iš kelių holistinio individualizuoto požiūrio į sveikatą rezultatų. Tai gali leisti žmonėms, gyvenantiems su nutukimu, gyventi gyvenimą, orientuotą į gerą savijautą ir sveikatą, o ne tik į svorio mažinimą.