Kiek energijos gauname su maistu ir kaip ją apskaičiuoti?
Nuotraukoje matomas modelis
Maistas suteikia organizmui energijos, reikalingos ne tik judėti ar sportuoti – energija naudojama kvėpavimui, širdies darbui, kūno temperatūrai palaikyti, audiniams atsinaujinti, maistui virškinti ir daugybei kitų nuolat kūne vykstančių procesų.
Maisto energinė vertė dažniausiai nurodoma kilokalorijomis (kcal) ir kilodžauliais (kJ). Kiek energijos gauname su konkrečiu produktu, priklauso nuo jo sudėties ir suvalgyto kiekio. Dažniausiai maisto produktų kaloringumo net nereikia skaičiuoti patiems – svarbiausią informaciją galima rasti produkto etiketėje. Vis dėlto supratus pagrindinius skaičiavimo principus lengviau palyginti skirtingus produktus ir apskaičiuoti savo suvalgomo maisto porcijos energinę vertę.
Kas yra maisto energinė vertė?
Maisto energinė vertė parodo, kiek energijos organizmas gali gauti iš tam tikro maisto ar gėrimo kiekio. Ši energija išreiškiama kilodžauliais ir kilokalorijomis. Maisto produktų etiketėse paprastai nurodomi abu vienetai, pavyzdžiui, 840 kJ / 200 kcal.
Viena kilokalorija atitinka 4,184 kilodžaulio. Tai tiesiog du skirtingi tos pačios energijos matavimo vienetai, panašiai kaip atstumą galima nurodyti kilometrais arba myliomis.
Kuo skiriasi kalorijos ir kilokalorijos?
Viena kilokalorija (kcal) lygi 1000 kalorijų (cal). Tačiau kalbant apie maistą žodis „kalorija“ šnekamojoje, kasdienėje kalboje beveik visada vartojamas turint omenyje kilokaloriją.
Todėl jei sakoma, kad produkte yra 200 kalorijų, paprastai turima omenyje 200 kcal. Būtent kilokalorijos nurodomos ir maisto produktų etiketėse.
Iš kur maiste atsiranda kalorijos?
Didžiąją dalį su maistu gaunamos energijos suteikia trys pagrindinės maistinės medžiagos – angliavandeniai, baltymai ir riebalai. Kiekvieno jų gramas suteikia nevienodą energijos kiekį, todėl produkto sudėtis turi didelę įtaką jo energinei vertei.
Angliavandeniai
Vienas gramas angliavandenių suteikia apie 4 kcal, arba 17 kJ, energijos.
Angliavandenių yra labai įvairiuose maisto produktuose – grūduose, duonoje, kruopose, bulvėse, vaisiuose, ankštinėse daržovėse, pieno produktuose, saldumynuose ir kituose gaminiuose. Todėl vien faktas, kad produkte yra daug angliavandenių, nepasako, kokia yra bendra jo maistinė vertė. Skirtingi angliavandenių šaltiniai gali labai skirtis skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir kitų maistinių medžiagų kiekiu.
Baltymai
Vienas gramas baltymų taip pat suteikia apie 4 kcal, arba 17 kJ, energijos.
Tačiau pagrindinė baltymų paskirtis organizme nėra energijos teikimas. Baltymai yra svarbi raumenų, audinių ir ląstelių struktūrinė dalis, taip pat sudaro daugelį fermentų, kai kuriuos hormonus ir kitas organizmo veiklai būtinas medžiagas. Jie reikalingi audinių augimui, atsinaujinimui ir įvairiems gyvybiniams procesams. Nors organizmas gali panaudoti baltymus energijai gauti, pirmiausia jie atlieka struktūrines ir funkcines užduotis.
Riebalai
Vienas gramas riebalų suteikia apie 9 kcal, arba 37 kJ, energijos – dvigubai daugiau nei toks pats angliavandenių ar baltymų kiekis.
Dėl to daug riebalų turintys produktai gali būti gana didelės energinės vertės net ir nedidelėmis porcijomis. Vis dėlto vien kaloringumas neparodo produkto maistinės vertės: vertinant maistą svarbi visa jo sudėtis ir suvartojamas kiekis.
Medžiaga
Energija 1 g
Angliavandeniai
4 kcal / 17 kJ
Baltymai
4 kcal / 17 kJ
Riebalai
9 kcal / 37 kJ
Energijos gali suteikti ir kai kurios kitos maiste esančios medžiagos. Pavyzdžiui, skaidulinėms medžiagoms taikoma 2 kcal/g, alkoholiui – 7 kcal/g, o polioliams – 2,4 kcal/g perskaičiavimo vertė. Todėl pagal vien angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekį apskaičiuota produkto energinė vertė ne visada tiksliai sutaps su nurodyta etiketėje.
Kaip apskaičiuoti maisto produkto energinę vertę?
Nuotraukoje matomas modelis
Pagrindinį maisto energinės vertės skaičiavimo principą galima suprasti padauginus produkte esančių energiją suteikiančių maistinių medžiagų kiekį iš joms taikomo energinės vertės koeficiento. Tarkime, 100 g hipotetinio produkto yra: 20 g angliavandenių, 10 g baltymų, 8 g riebalų. Supaprastintas kalorijų skaičiavimas atrodytų taip:
Angliavandeniai: 20 g × 4 kcal = 80 kcal Baltymai: 10 g × 4 kcal = 40 kcal Riebalai: 8 g × 9 kcal = 72 kcal
Iš viso: 80 + 40 + 72 = 192 kcal / 100 g.
Tai supaprastintas pavyzdys. Jei produkte yra skaidulinių medžiagų, poliolių, alkoholio ar kitų energiją suteikiančių medžiagų, apskaičiuojant etiketėje pateikiamą energinę vertę atsižvelgiama ir į jas. Kasdienybėje vartotojui tokio skaičiavimo dažniausiai atlikti nereikia – maisto energinė vertė jau būna nurodyta ant pakuotės.
Kaip skaityti energinę vertę maisto produkto etiketėje?
Supakuoto maisto etiketėje reikėtų ieškoti informacijos apie maistingumą. Joje paprastai nurodoma produkto energinė vertė, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kokiam produkto kiekiui pateikti skaičiai. Vien perskaičius, kad produkte yra, pavyzdžiui, 250 kcal, dar neaišku, ar tai yra 100 g, visa pakuotė, ar viena gamintojo nurodyta porcija.
Energinė vertė 100 g arba 100 ml produkto
Informacija apie maistingumą standartizuotai pateikiama 100 g arba 100 ml produkto. Tai leidžia gana paprastai palyginti skirtingus gaminius.
Pavyzdžiui, jei vienų pusryčių dribsnių energinė vertė yra 360 kcal/100 g, o kitų – 420 kcal/100 g, šiuos skaičius galima palyginti tiesiogiai, net jei produktai parduodami skirtingo dydžio pakuotėmis.
Energinė vertė vienoje porcijoje
Gamintojas papildomai gali nurodyti energinę vertę vienoje porcijoje. Tokia informacija gali būti patogi, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kokio dydžio porcija pasirinkta skaičiavimui.
Pavyzdžiui, jei gamintojas porciją apibrėžia kaip 30 g, o jūs suvalgote 60 g produkto, gausite maždaug dvigubai daugiau energijos, nei nurodyta vienai porcijai. Todėl tiksliausiai savo suvartotą kiekį įvertinsite žinodami, kiek produkto iš tiesų suvalgėte.
Kaip apskaičiuoti, kiek kalorijų yra jūsų porcijoje?
Jei etiketėje energinė vertė pateikta 100 g produkto, o jūsų porcija sveria daugiau arba mažiau, skaičiavimas gana paprastas:
Produkto kcal 100 g × suvalgytas kiekis (g) / 100 = porcijos kcal
Tarkime, produkto energinė vertė yra 240 kcal/100 g.
30 g porcija: 240 × 30 / 100 = 72 kcal
75 g porcija: 240 × 75 / 100 = 180 kcal
150 g porcija: 240 × 150 / 100 = 360 kcal
Ta pati formulė tinka ir tuomet, kai norite apskaičiuoti, kiek kalorijų yra maiste pagal jo svorį.
Jei skaičiuojate namuose pagaminto patiekalo energinę vertę, principas panašus: apskaičiuojama kiekvieno ingrediento energinė vertė pagal panaudotą jo kiekį, o paskui visos reikšmės sudedamos. Jei norite žinoti vienos porcijos energinę vertę, bendrą patiekalo kcal kiekį galima padalyti iš porcijų skaičiaus arba perskaičiuoti pagal suvalgytos porcijos svorį.
Kodėl vienodo dydžio maisto porcijos gali turėti labai skirtingą energinę vertę?
Nuotraukoje matomas modelis
Vienodas maisto svoris nebūtinai reiškia vienodą energijos kiekį. Tam įtakos turi vadinamasis energinis tankis – energijos kiekis tam tikrame maisto svoryje.
Vienas svarbiausių skirtumų atsiranda dėl riebalų ir vandens kiekio. Riebalai suteikia 9 kcal/g, o vanduo energijos nesuteikia. Todėl daug vandens turinčio maisto 100 g dažnai suteikia mažiau energijos nei tokio pat svorio sausas ar daug riebalų turintis produktas.
Tai nereiškia, kad didesnės energinės vertės produktai savaime yra „blogi“, o mažesnės – „geri“. Kalorijos parodo energijos kiekį, tačiau nepasako, kiek produkte yra baltymų, skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralinių ir kitų maistinių medžiagų.
Kaip gali atrodyti 500 kcal?
Tas pats maždaug 500 kcal energijos kiekis skirtinguose produktuose gali atrodyti labai nevienodai:
Produktas
Kiekis, suteikiantis apie 500 kcal*
Obuoliai
apie 945 g
Virtos bulvės
apie 665 g
Bananai
apie 515 g
Lietuviška ruginė duona
apie 240 g
Sūris
apie 200 g
Avižiniai dribsniai
apie 140 g
Alyvuogių aliejus
apie 60 g
*Pateikti kiekiai yra apytikriai. Konkretaus produkto energinė vertė gali skirtis priklausomai nuo rūšies, sudėties ir paruošimo būdo.
Šie pavyzdžiai rodo, kodėl skaičiavimas, kiek kalorijų turi jūsų suvalgomas maistas, neatsiejamas nuo porcijos dydžio. 500 kcal gali sudaryti beveik kilogramą vieno produkto ir vos keliasdešimt gramų kito.
Kiek kalorijų žmogui reikia per parą?
Vieno visiems tinkamo kalorijų kiekio nėra. Paros energijos poreikis priklauso nuo amžiaus, lyties, kūno dydžio ir sudėties, fizinio aktyvumo bei kitų individualių aplinkybių.
Didelę dalį energijos organizmas sunaudoja net tada, kai ilsimės. Energijos reikia kvėpavimui, kraujotakai, kūno temperatūrai palaikyti, smegenų, organų ir kitų audinių veiklai. Šios minimalios energijos sąnaudos siejamos su bazine medžiagų apykaita arba energijos sąnaudomis ramybės metu.
Bendrą paros energijos poreikį sudaro ne vien ši energija. Prie jos prisideda fiziniam aktyvumui sunaudojama energija ir energija, reikalinga maistui virškinti, pasisavinti bei apdoroti. Bendros paros energijos sąnaudos priklauso ir nuo kūno dydžio bei sudėties, ir nuo žmogaus fizinio aktyvumo.
Kaip apskaičiuojamas paros energijos poreikis?
Paros energijos poreikiui įvertinti naudojamos formulės, kuriose gali būti atsižvelgiama į žmogaus amžių, lytį, kūno svorį, ūgį ir fizinio aktyvumo lygį. Pirmiausia įvertinamos energijos sąnaudos ramybės metu, o vėliau jos perskaičiuojamos atsižvelgiant į kasdienį aktyvumą.
Vis dėlto toks kalorijų skaičiavimas pateikia apytikrį, o ne absoliučiai tikslų individualų poreikį. Net panašaus amžiaus, ūgio ir svorio žmonių realios energijos sąnaudos gali skirtis. Todėl apskaičiuotas skaičius turėtų būti vertinamas kaip orientyras.
Ar norint numesti svorio reikia suvartoti mažiau kalorijų?
Kūno svoris gali mažėti, kai per ilgesnį laiką su maistu gaunama mažiau energijos, nei organizmas jos sunaudoja. Toks skirtumas vadinamas energijos arba kalorijų deficitu.
Tačiau nėra vieno visiems žmonėms tinkamo kcal deficito. Energijos poreikis priklauso nuo individualios sveikatos būklės, kūno sudėties, fizinio aktyvumo, vartojamų vaistų ir kitų aplinkybių. Svorio mažinimo mityba taip pat turėtų išlikti visavertė, o labai mažos energinės vertės dietos nėra įprastas savarankiško svorio mažinimo būdas ir tam tikrais atvejais taikomos tik prižiūrint specialistams. Rekomenduojama svorio mažinimui skirtą mitybą individualizuoti ir bendrą energijos suvartojimą mažinti atsižvelgiant į konkretaus žmogaus poreikius, o ne taikyti vienodą schemą visiems.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek kalorijų yra 1 kcal?
Viena kilokalorija (kcal) yra lygi 1000 kalorijų (cal). Tačiau maisto kontekste žodis „kalorija“ kasdienėje kalboje paprastai vartojamas kaip kilokalorijos sinonimas.
Kaip apskaičiuoti kalorijas pagal produkto svorį?
Jei produkto etiketėje nurodytas kcal kiekis 100 g, šį skaičių padauginkite iš suvalgyto kiekio gramais ir padalykite iš 100. Pavyzdžiui, 250 kcal/100 g produkto 60 g porcija suteiks 150 kcal.
Ar gaminant maistą pasikeičia jo kaloringumas?
Gaminant gali pasikeisti produkto energinė vertė 100 g, nes jis gali sugerti arba prarasti vandens. Bendras patiekalo energijos kiekis taip pat padidėja, jei gaminant naudojama energijos suteikiančių ingredientų, pavyzdžiui, aliejaus, sviesto ar padažo.
Ar visos kalorijos yra vienodos?
Kaip energijos matavimo vienetas viena kcal visada reiškia tokį pat energijos kiekį. Tačiau tokią pačią energinę vertę turintys produktai gali labai skirtis baltymų, skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų kiekiu.
Šaltiniai:
Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba. 2011 m. spalio 25 d. Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams. Prieiga internetu:https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2011/1169/oj
EFSA Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies (NDA). Scientific Opinion on Dietary Reference Values for energy. EFSA Journal. 2013;11(1):3005. doi:10.2903/j.efsa.2013.3005. Prieiga internetu:https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2013.3005
Food and Agriculture Organization of the United Nations. Food energy – methods of analysis and conversion factors. FAO Food and Nutrition Paper 77. Rome: FAO, 2003. Prieiga internetu:https://www.fao.org/4/y5022e/y5022e00.htm
National Institute for Health and Care Excellence. Overweight and obesity management. NICE guideline NG246. Paskelbta 2025 m. sausio 14 d., atnaujinta 2026 m. sausio 8 d. Skyrius Physical activity and diet. Prieiga internetu:https://www.nice.org.uk/guidance/ng246/chapter/Physical-activity-and-diet
Nutukimas dažnai yra neteisingai suprantamas, jį supa stigmos mokykloje, darbe ir net sveikatos priežiūros įstaigose. Pagal naują požiūrį į kovą su nutukimu, svorio mažinimas yra tik vienas iš kelių holistinio individualizuoto požiūrio į sveikatą rezultatų. Tai gali leisti žmonėms, gyvenantiems su nutukimu, gyventi gyvenimą, orientuotą į gerą savijautą ir sveikatą, o ne tik į svorio mažinimą.