Elgesio terapija gydant nutukimą: kaip ji padeda keisti įpročius?

Keičiant mitybos ar judėjimo įpročius, ne visada pakanka žinoti, ką reikėtų daryti. Kasdienius pasirinkimus veikia savijauta, aplinka, dienotvarkė ir susiformavę būdai reaguoti į sunkumus. Elgesio terapija gali padėti suprasti šias sąsajas ir ieškoti praktiškų, žmogaus gyvenimui pritaikytų pokyčių.

Elgesio terapija yra viena iš kompleksinio nutukimo gydymo galimybių. Ji gali būti derinama su mitybos, fizinio aktyvumo ir kitomis individualiai parinktomis gydymo priemonėmis. Terapijos tikslas – padėti žmogui atpažinti savo elgesio modelius, nustatyti realistiškus tikslus ir rasti būdų juos įgyvendinti, nekaltinant dėl patiriamų sunkumų.

Valgymo įpročius gali veikti stresas, nuovargis, miego stoka ir kasdienė aplinka. Vieni žmonės patirdami įtampą dažniau užkandžiauja, kiti pastebi pasikeitusį valgymo ritmą. Tačiau šios sąsajos kiekvienam žmogui skiriasi.

Valgymas reaguojant į jausmus, pavyzdžiui, siekiant nusiraminti ar sumažinti įtampą, vadinamas emociniu valgymu. Jis savaime nereiškia valgymo sutrikimo ir nėra visų nutukimu sergančių žmonių patirtis.

Nutukimo priežastys apima biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius. Savijautą gali veikti ir neigiamas kitų žmonių požiūris dėl svorio. Todėl, norint suprasti įpročius, svarbu atsižvelgti į platesnes žmogaus gyvenimo aplinkybes.

Šis supratimas padeda pereiti prie konkrečių klausimų: kada tam tikras elgesys kartojasi, kas tuo metu vyksta ir ką būtų galima daryti kitaip.

Apie sunkumus keičiant įpročius galite pradėti kalbėtis su šeimos gydytoju. Jau per pirmuosius susitikimus gydytojas, vertindamas jūsų sveikatą, savijautą ir ankstesnę svorio valdymo patirtį, gali kartu su jumis aptarti, kokios pagalbos reikėtų. Vienais atvejais elgesio keitimo metodai įtraukiami į bendrą priežiūros planą, kitais gali būti naudinga medicinos psichologo ar psichoterapeuto konsultacija.

Ruošiantis vizitui pas gydytoją, verta pasižymėti, kokius įpročius norėtumėte keisti, ką jau bandėte ir kur dažniausiai kyla sunkumų. Šiuos pastebėjimus galėsite aptarti konsultacijos metu.

Gydytojas gali padėti nustatyti tikslus, aptarti kliūtis ir stebėti pokyčius. Medicinos psichologas gali padėti nagrinėti psichologinius sunkumus ir su jais susijusį elgesį. 

Jei vienas ar abu tėvai serga nutukimu, vaikui gali būti didesnė rizika turėti antsvorio ar nutukimą, tačiau tai nereiškia, kad taip būtinai nutiks. Šeimoje gali būti perduodami ne tik genai, bet ir bendri mitybos, judėjimo, miego, laisvalaikio, streso valdymo įpročiai.

Be to, šeimos narius dažnai veikia panaši aplinka: maisto prieinamumas, finansinės galimybės, gyvenamoji vieta, darbo ar mokymosi režimas, požiūris į fizinį aktyvumą. Todėl šeimoje pasikartojantis nutukimas savaime neįrodo, kad priežastis yra tik genetinė.

Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra psichoterapijos kryptis, kurioje dirbama su minčių, emocijų ir elgesio ryšiais. Ji gali būti pasitelkiama, kai žmogui reikalingas nuoseklesnis darbas su psichologiniais sunkumais ir juos palaikančiais mąstymo bei elgesio modeliais.

Pavyzdžiui, mintis „jeigu šiandien nesilaikiau plano, visos pastangos bevertės“ gali trukdyti tęsti pradėtus pokyčius. KET metu galima mokytis tokią mintį pastebėti, ją įvertinti ir išbandyti kitokį reagavimo būdą.

KET apima ir elgesio keitimo metodus, tačiau ne kiekviena konsultacija apie įpročius yra KET. Gydant nutukimą, svarbu įvertinti, kokios pagalbos reikia konkrečiam žmogui. Psichoterapija nėra savaime būtina kiekvienam, sergančiam nutukimu.

Supratus, kas apsunkina pokyčius, pasirenkami būdai su tais sunkumais dirbti. Priklausomai nuo poreikių ir konsultacijų pobūdžio, gali būti derinami keli metodai:

• Savistaba. Stebimas elgesys ir aplinkybės, kuriose jis kartojasi. 

• Realistiškų tikslų nustatymas. Pasirenkami konkretūs, įgyvendinami veiksmai.

• Dirgiklių atpažinimas. Aiškinamasi, kokios situacijos, jausmai ar aplinkos veiksniai paskatina tam tikrus pasirinkimus. 

• Problemų sprendimas. Ieškoma būdų įveikti kasdienes kliūtis, pavyzdžiui, kaip planą pritaikyti pasikeitus dienotvarkei.

• Minčių peržiūrėjimas. Taikant kognityvinius metodus, nagrinėjami įsitikinimai, kurie trukdo keisti įpročius. 

• Socialinės paramos pasitelkimas. Aptariama, kokia artimųjų pagalba būtų naudinga.

• Pasirengimas sunkesniems laikotarpiams. Numatoma, kaip elgtis grįžus ankstesniems įpročiams ar pradėjus vėl didėti svoriui. 

Savistabai galima pasitelkti trumpus užrašus apie valgymą, alkio pojūtį, judėjimą, mintis, jausmus ir konkrečias situacijas. Ką ir kaip stebėti, sutariama konsultacijų metu. Užrašų paskirtis – padėti pastebėti pasikartojančius modelius, kuriuos vėliau galima aptarti.

Pavyzdžiui, pastebite, kad po įtemptos darbo dienos dažnai užkandžiaujate nejausdami fizinio alkio. Šį pastebėjimą galite aptarti su gydytoju. Jei paaiškėja, kad sunkumai glaudžiai susiję su emocine savijauta, gali būti naudinga medicinos psichologo ar psichoterapeuto pagalba. Konsultacijose galima nagrinėti, ką tuo metu patiriate ir kokius kitus būdus reaguoti į įtampą norėtumėte išbandyti.

Pastebėjus pasikartojančius sunkumus, lengviau pasirinkti konkretų pokytį. Užuot siekus „nuo šiol viską daryti kitaip“, galima pradėti nuo vieno veiksmo, kurį realu įtraukti į dienotvarkę. Tai galėtų būti iš anksto numatytas laikas pasirinktai fizinei veiklai ar valgymo planavimas užimtą dieną.

Dirbant su įpročiais siekiama geriau suprasti savo elgesį, išmokti spręsti kylančias kliūtis ir turėti planą situacijoms, kai ankstesni įpročiai grįžta. Jei sutartus veiksmus sunku įgyvendinti, aptariama, kas trukdo ir kokių pakeitimų ar papildomos pagalbos reikia.

Elgesio terapija gali prisidėti prie kūno svorio mažinimo, tačiau rezultatai skiriasi ir konkretaus svorio pokyčio garantuoti negalima. Bendrame gydymo plane vertinamas ir poveikis sveikatai, savijautai bei kasdieniam gyvenimui.

Pagalba keičiant elgesį gali padėti mitybos ir judėjimo rekomendacijas pritaikyti kasdienybėje. Pavyzdžiui, aptariant sveikatai palankios mitybos principus, galima ieškoti sprendimų, kaip planuoti valgymą tada, kai darbų grafikas nepastovus. Įtraukiant fizinį aktyvumą, galima numatyti, kada sveikatą ir galimybes atitinkančiai veiklai būtų lengviausia skirti laiko.

Taip mitybos, judėjimo ir elgesio pokyčiai tampa bendro nutukimo gydymo plano dalimis. Kokių priemonių reikia konkrečiam žmogui, gydytojas aptaria atsižvelgdamas į jo sveikatos būklę, poreikius ir ankstesnio gydymo rezultatus.

Papildoma pagalba gali būti naudinga, kai sunkumus palaiko stipri įtampa, pasikartojančios nepadedančios mintys ar emociniai išgyvenimai. Medicinos psichologo ar psichoterapeuto konsultacijose galima nuosekliau nagrinėti šias sąsajas ir mokytis kitų reagavimo būdų.

Kai kuriuos požymius svarbu įvertinti atskirai. Jei kartojasi epizodai, kai per trumpą laiką suvalgote neįprastai daug, jaučiate prarandantys valgymo kontrolę ir dėl to patiriate didelį nerimą ar išgyvenimus, pasitarkite su gydytoju. Šie požymiai savaime nepatvirtina diagnozės, tačiau gali rodyti valgymo sutrikimą.

Gydytojui taip pat svarbu pasakyti apie užsitęsusius nuotaikos ar kitus psichologinius sunkumus. Įtarus depresiją ar valgymo sutrikimą, reikalingas atskiras įvertinimas ir atitinkama pagalba, suderinta su nutukimo gydymu.