Ar nutukimą lemia genetika, ar gyvenimo būdas?

Nutukimo negalima paaiškinti vien genetika arba vien žmogaus gyvenimo būdu. Tai lėtinė, daugelio faktorių nulemta liga, kurios vystymuisi gali būti svarbūs genetiniai, biologiniai, aplinkos, socialiniai ir gyvensenos veiksniai.

Todėl kalbant apie nutukimą svarbu vengti supaprastinimų. Kūno svoris nėra vien valios, disciplinos ar asmeninio pasirinkimo klausimas. Vieniems žmonėms didesnę įtaką gali turėti genetinis ir biologinis polinkis, kitiems – aplinka, miegas, stresas, vartojami vaistai, sveikatos būklė ar kitos individualios aplinkybės. Dažniausiai šie veiksniai veikia ne atskirai, o kartu.

Nutukimas ir genetika gali būti susiję. Genetinis polinkis į nutukimą reiškia, kad paveldėti genetiniai skirtumai gali turėti įtakos tam, kaip organizmas reguliuoja kūno svorį, apetitą, sotumą, energijos naudojimą ar riebalinio audinio kaupimąsi.

Vis dėlto genetinis polinkis iš anksto nenulemia galutinio rezultato – jis nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs nutukimu arba kad svorio pokyčių neįmanoma paveikti. Dažniau genetika veikia kaip vienas iš jautrumą didinančių veiksnių, kuris pasireiškia kartu su aplinka, mityba, fiziniu aktyvumu, miegu, sveikatos būkle ir kitais veiksniais. 

Tai nereiškia, kad visi šie procesai kiekvienam žmogui veikia vienodai. Vienam žmogui genetinis polinkis gali labiau pasireikšti per apetitą, kitam – per sotumo pojūtį, trečiam – per organizmo reakciją į svorio mažinimą. Todėl du žmonės, valgydami panašiai ir panašiai judėdami, nebūtinai patirs tokius pačius kūno svorio pokyčius.

Kartais vartojamas terminas „genetinis nutukimas“, tačiau jį reikėtų suprasti atsargiai. Retais atvejais nutukimą gali lemti vieno geno pokyčiai ar genetiniai sindromai, tačiau daug dažniau kūno svoriui įtakos turi daug genetinių variantų, kurių kiekvieno poveikis atskirai yra nedidelis. 

Vienas iš dažniausiai tiriamų su nutukimo rizika siejamų genų yra FTO. Tam tikri šio geno variantai siejami su didesne kūno masės ir nutukimo rizika, tačiau jų turėjimas nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs nutukimu. Tai tik viena iš daugelio genetinių ir kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos kūno svoriui.

Klausimas, ar nutukimas paveldimas, turi nevienareikšmį atsakymą: paveldimas gali būti polinkis, bet ne neišvengiamas rezultatas. Paveldimumas moksliniuose tyrimuose reiškia, kokią skirtumų tarp žmonių dalį tam tikroje populiacijoje galima paaiškinti genetiniais skirtumais. Tai nėra prognozė, kad konkretus žmogus būtinai turės vieną ar kitą kūno svorį.

Šeimų, dvynių ir įvaikinimo tyrimai rodo, kad genetika gali būti svarbi kūno svorio skirtumams. Bouchard apžvalgoje nurodoma, kad genetinis komponentas gali paaiškinti apie 40–50 proc. kūno svorio būklės skirtumų, o kai kuriose nutukimu sergančių žmonių grupėse šis įvertis gali būti didesnis. Tačiau šie skaičiai apibūdina populiacijos tyrimus, o ne individualų žmogaus likimą.

Jei vienas ar abu tėvai serga nutukimu, vaikui gali būti didesnė rizika turėti antsvorio ar nutukimą, tačiau tai nereiškia, kad taip būtinai nutiks. Šeimoje gali būti perduodami ne tik genai, bet ir bendri mitybos, judėjimo, miego, laisvalaikio, streso valdymo įpročiai.

Be to, šeimos narius dažnai veikia panaši aplinka: maisto prieinamumas, finansinės galimybės, gyvenamoji vieta, darbo ar mokymosi režimas, požiūris į fizinį aktyvumą. Todėl šeimoje pasikartojantis nutukimas savaime neįrodo, kad priežastis yra tik genetinė.

Genetika ir gyvenimo būdas nėra dvi viena kitą paneigiančios nutukimo priežastys – dažniausiai jų poveikis persipina. Žmogus gali turėti genetinį polinkį priaugti svorio, tačiau tai, kaip stipriai šis polinkis pasireikš, gali priklausyti nuo aplinkos, kasdienių įpročių, sveikatos būklės ir kitų aplinkybių.

Todėl nutukimo priežastys paprastai apima ne vieną veiksnį – genetinį ir biologinį polinkį, kasdienius įpročius, aplinką, sveikatos būklę ir socialines aplinkybes. 

Genetinis polinkis gali paveikti svorio reguliavimo sistemas, tačiau svarbūs ir kiti biologiniai veiksniai: hormonų veikla, alkio ir sotumo signalai, riebalinio audinio funkcija, kūno reakcija į svorio sumažėjimą.

Dėl to kai kuriems žmonėms palaikyti mažesnį kūno svorį gali būti sunkiau nei kitiems. Tai nereiškia, kad jų pastangos yra mažiau vertingos ar kad jie „nesistengia pakankamai“. Tai reiškia, kad kūno svorio reguliavimas yra sudėtingas biologinis procesas.

Mityba ir fizinis aktyvumas turi reikšmės kūno svoriui, tačiau jų nereikėtų suprasti kaip paprastos lygties „per daug valgė ir per mažai judėjo“. Svarbu ne tik kalorijų kiekis, bet ir mitybos kokybė, porcijos, valgymo ritmas, sotumo pojūtis, fizinio aktyvumo galimybės ir tai, ar žmogus gali išlaikyti pasirinktus pokyčius ilgą laiką.

Net turint genetinį polinkį, sveikatai palankūs kasdieniai sprendimai išlieka svarbūs – nuo realiai pritaikomų sveikatai palankios mitybos principų iki reguliaraus, pagal savijautą pasirinkto fizinio aktyvumo.

Tai matyti ir tyrimuose su FTO geno variantais. Didelėje metaanalizėje nustatyta, kad fiziškai aktyviems suaugusiesiems genetinio polinkio sąsaja su nutukimo rizika buvo silpnesnė. Tai nereiškia, kad fizinis aktyvumas gali panaikinti genetinį polinkį, tačiau parodo, kad genetika nėra iš anksto nulemtas scenarijus – svarbūs ir kiti veiksniai, tarp jų gyvenimo būdas.

Žmogaus pasirinkimus veikia ir aplinka. Kūno svoriui gali turėti įtakos tai, koks maistas lengvai prieinamas, kiek jis kainuoja, kiek laiko žmogus turi gaminti, ar jo darbas sėdimas, ar gyvenamoji aplinka palanki judėjimui, ar kasdienybėje daug streso, ar yra socialinės paramos.

Dėl to nutukimas nėra vien individualių sprendimų suma. Tas pats patarimas „daugiau judėti“ ar „sveikiau maitintis“ skirtingiems žmonėms gali reikšti labai skirtingas pastangas, priklausomai nuo darbo režimo, kitų kasdienių atsakomybių ir sveikatos būklės.

Kūno svoriui taip pat gali turėti įtakos tam tikros ligos, vartojami vaistai, miego trūkumas, ilgalaikis stresas, amžius, hormoniniai pokyčiai ir kiti individualūs veiksniai. Lietuvos nutukimo rekomendacijose miegas, psichologiniai veiksniai, vaistai, endokrininės ir kitos ligos nurodomi tarp galimų nutukimo rizikos ar svorį veikiančių veiksnių.

Todėl vertinant kūno svorį verta klausti ne tik „ką valgau?“ ar „kiek judu?“, bet ir plačiau: kaip miegu, kokius vaistus vartoju, ar turiu sveikatos sutrikimų, kaip atrodo mano kasdienybė, kiek patiriu streso ir kokios pagalbos man gali reikėti.

Kai kuriems žmonėms dėl genetinių ir kitų biologinių skirtumų sumažinti svorį gali būti sunkiau. Skirtis gali apetitas, sotumo pojūtis, organizmo reakcija į sumažėjusį maisto kiekį, energijos sąnaudos, svorio atsikūrimo rizika ir kiti procesai.

Tai nereiškia, kad genetinis polinkis yra neįveikiama kliūtis. Tačiau jis padeda suprasti, kodėl vieniems žmonėms tie patys pokyčiai duoda greitesnį ar ryškesnį rezultatą, o kitiems reikia daugiau laiko, kitokių priemonių ar sveikatos priežiūros specialistų pagalbos.

Genetinis polinkis į nutukimą nereiškia, kad gyvenimo būdo pokyčiai beverčiai. Sveikatai palanki mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso valdymas gali būti svarbūs sveikatai net tada, kai svorio pokyčiai nėra greiti ar dideli.

Todėl genetika neturėtų būti nei priežastis nuleisti rankas, nei pagrindas kaltinti žmogų. Ji yra viena iš bendro vaizdo dalių, kuri gali padėti geriau suprasti, kodėl vienodas patarimas ne visiems duoda vienodą rezultatą.

Vienas pirmųjų orientyrų yra kūno masės indeksas, trumpai – KMI. Suaugusiesiems 25–29,9 kg/m² rodo antsvorį, o 30 kg/m² ir daugiau – nutukimą. Su gydytoju verta pasitarti, jei kūno svoris ilgainiui didėja, nors stengiatės keisti įpročius. Kreiptis verta ir tada, kai įtariate, kad svorį gali veikti vartojami vaistai, hormoniniai pokyčiai, miego sutrikimai ar kitos sveikatos priežastys.

Pradiniam įvertinimui galima pasinaudoti KMI skaičiuokle, tačiau būklės įvertinimui bei gydymo paskyrimui svarbus ne tik KMI. Vertinama ir liemens apimtis, gretutinės ligos, kraujospūdis, tyrimų rezultatai, vartojami vaistai, savijauta ir svorio pokyčių istorija.

Jei manote, kad polinkį į nutukimą galėjote paveldėti iš tėvų ar kitų artimųjų, tai taip pat verta aptarti su gydytoju. Genetinis polinkis nereiškia, kad rezultatas yra iš anksto nulemtas – įvertinus individualią sveikatos būklę, rizikos veiksnius ir ankstesnes pastangas mažinti svorį, galima parinkti tinkamesnę gydymo strategiją.