Kūno masės indeksas (KMI) yra svorio ir ūgio santykio rodiklis, pagal kurį klasifikuojamas suaugusiųjų per mažas svoris, normalus svoris, antsvoris ir nutukimas. Jis naudojamas kaip būdas išmatuoti kūno riebalus. KMI yra apskaičiuojamas padalijant svorį kilogramais iš ūgio kvadratinio metrų (KMI matuojamas kg/m² vienetais ir visos KMI vertės šiame straipsnyje bus nurodytos šiais matavimo vienetais). Yra įvairių KMI kategorijų, kurias išsamiai išnagrinėsime šiame straipsnyje.
5 min. skaitymo
Nuotraukoje matomas modelis
Per mažo svorio KMI intervalas
KMI rezultatas: mažiau nei 18,5
Tie, kurie patenka į šią kategoriją, apibrėžiami kaip per mažo svorio.
Per mažas svoris gali būti ženklas, kad nepakankamai valgote arba gali rodyti esamus sveikatos surtikimus. Jeigų Jūsų svoris per mažas, kreipkitės į gydytoją, kuris papildomai įvertins jūsų sveikatos būklę.
Normalaus svorio KMI intervalas
KMI rezultatas: nuo 18,5 iki 24,9
Medicinos bendruomenė rekomenduoja palaikyti savo svorį šiame intervale.
Antsvorio KMI intervalas
KMI rezultatas: nuo 25 iki 29,9
Šios kategorijos žmonėms didėja nutukimo rizika.
Taip pat gali kilti kitų sveikatos problemų arba ilgainiui gali pablogėti dabartinės sveikatos problemos. Remiantis Europos ir Amerikos klinikinėmis suaugusiųjų nutukimo valdymo gairėmis, toliau pateiktos tinkamiausios rekomendacijos, pagrįstos KMI intervalais.
KMI rezultatas nuo 25 iki 26,9
Žmonės, kurie neturi su svoriu susijusių sveikatos problemų (pvz. padidėjusio kraujospūdžio arba aukšto cholesterolio lygio kraujyje) yra skatinami valgyti sveikai ir padidinti savo fizinį aktyvumą, siekiant užkirsti kelią tolimesniam svorio didėjimui.
KMI rezultatas nuo 27 iki 29,9
Žmonėms, kurių KMI šiame intervale ir kurie taip pat turi su svoriu susijusių sveikatos problemų, greičiausiai bus rekomenduojama numesti svorio derinant gyvenimo būdo pokyčius ir galbūt farmakoterapiją.
Laikantis sveikatinimo gairių galima sumažinti svorį, pagerinti sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Nutukimo klasifikacija
Yra trys nutukimo laipsniai, atsižvelgiant į KMI intervalus:
Kategorija
KMI
I laipsnis
30,0–34,9
II laipsnis
35,0–39,9
III laipsnis
Virš 40
KMI intervalai yra pagrįsti kūno riebalų pertekliaus poveikiu asmens sveikatai, gyvenimo trukmei ir su svoriu susijusių sveikatos komplikacijų atsiradimo rizikai.
KMI rezultatas: 30,0 arba didesnis
Žmonės, kurių KMI yra 30 arba daugiau, serga nutukimu.
Dabar sveikatos organizacijos pripažįsta nutukimą kaip lėtinę ligą, kurios gydymui taikomi įvairūs metodai.
KMI padidėjus iki intervalo, kuriame konstatuojamas nutukimas, taip pat padidėja ir tam tikrų lėtinių ligų rizika.
Aukštesnis KMI (30 ir daugiau) yra statistiškai reikšmingai susijęs su keliais sveikatos sutrikimais. Šie sutrikimai, be kita ko, yra: širdies ir kraujagyslių ligos, 2 tipo cukrinis diabetas, osteoartritas ir įvairūs vėžiniai susirgimai.
KMI naudojamas diagnozuoti nutukimą ir yra rizikos sveikatai rodiklis.
Žmonėms, kurių KMI siekia arba viršija 30, labai rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju!
Yra keletas moksliškai patvirtintų nutukimo gydymo būdų. Gydymo galimybės priklauso nuo konkrečių asmens poreikių, jo dabartinės sveikatos būklės ir su svoriu susijusių sveikatos komplikacijų.
Gydymas gali apimti šių pasirinkimų derinius:
Sveika mityba
Didesnis fizinis aktyvumas
Elgesio terapija
Nevalgymo laiko ilginimas/mažo kaloringumo dietos
Farmakoterapija
Bariatrinė chirurgija*
* Bariatrinė chirurgija yra skirta suaugusiesiems, kurių KMI yra 40 ar didesnis, arba suaugusiesiems, kurių KMI yra didesnis nei 35 ir kurie turi su svoriu susijusių gretutinių ligų.
SVARBU: Ši informacija nepakeičia mediko konsultacijos! Jeigu turite klausimų apie savo sveikatą - kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
Kodėl KMI yra svarbus?
Nutukimas yra lėtinė liga, kuriai gydyti reikia medicininės pagalbos. Daugumai žmonių antsvoris arba nutukimas (25 ir didesnis KMI) yra susijęs su padidėjusia mirtingumo ir gretutinių ligų rizika.
Nutukimo vertinimas gali atsižvelgti į KMI rodiklius. Nutukimas gali būti ir potencialių ateities sveikatos problemų rodiklis, kuris gali reikalauti medicininės konsultacijos.
Apskritai, didesnis KMI, rodantis nutukimą, gali reikšti didesnę riziką išsivystyti kitoms lėtinėms su nutukimu susijusioms ligoms, įskaitant:
II tipo diabetas
Širdies ir kraujagyslių ligos
Insultas
Aukštas kraujospūdis
Nevaisingumas
Depresija ir nerimas
Koronarinė širdies liga
Dislipidemija
Su metaboline disfunkcija susijusi kepenų liga
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL)
Metabolinis sindromas
Šlapimo nelaikymas
Obstrukcinė miego apnėja ir kvėpavimo sutrikimai
Lėtinė inkstų liga
Įvairios vėžio rūšys: įskaitant, bet neapsiribojant - krūties, storosios žarnos, gimdos, stemplės, inkstų, kiaušidžių ir kasos vėžiu.
Kelių osteoartritas
Tulžies akmenų liga
Trombozė
Podagra
Padidėjusi mirtingumo rizika, palyginti su tais, kurie turi normalų KMI.
Jeigu nerimaujate dėl bet kurios iš šių ligų ir kaip jos susijusios su Jūsų KMI, kreipkitės į gydytoją, kad gautumėte daugiau informacijos.
Supratimas apie KMI įvairioms etninėms grupėms
Kaip rodo faktai, riebalų pasiskirstymas ir kūno sudėtis skirtingose etninėse grupėse skiriasi.
Tam tikros etninės kilmės žmonių rizika sveikatai gali būti didesnė arba mažesnė, palyginti su kitos etninės kilmės asmenimis, turinčiais tokį patį KMI.
Tai reiškia, kad kai kuriose grupėse gali būti didesnis polinkis atsirasti su nutukimu susijusioms ligoms, pvz., 2 tipo diabetui arba širdies ligoms. Todėl, atsižvelgiant į Jūsų genetiką, galite patirti didesnę riziką sveikatai, susijusią su per dideliu svoriu.
Todėl atsirado pasiūlymai dėl konkrečių KMI ribų, skirtų konkrečioms etninėms grupėms.
Pavyzdžiui, kai kurioms Azijos populiacijoms buvo pasiūlytos mažesnės KMI ribinės vertės. Pavyzdžiui, Indonezijos, Singapūro ir Honkongo kinų populiacijoms ribinės vertės sumažintos 3 vienetais.
Taip yra todėl, kad Azijos populiacijos linkusios turėti didesnį kūno riebalų kiekį esant mažesniam KMI. Dėl to joms padidėja susijusių sveikatos komplikacijų rizika, palyginti su kitomis populiacijomis.
Pietų Azijos etninė grupė ir KMI (Indijos, Bangladešo, Pakistano gyventojai)
Singapūro, indų, malajų, kinų ir europidų populiacijų palyginimas parodė, kad indų kūno riebalų procentinė dalis buvo didžiausia. Didesnė kūno riebalų procentinė dalis buvo susijusi su didesniais širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais.
Buvo įrodyta, kad Indijos populiacija, kai KMI yra 26, turi tokį patį kūno riebalų kiekį kaip ir europidai, kurių KMI yra 30 – tai laikoma nutukimo riba.
Lyginant europidų, kinų ir aborigenų etnines grupes, tyrimas parodė, kad Pietų Azijos populiacija turi didesnį riebalų ir raumenų masės santykį. Tai rodo, kad Pietų Azijos gyventojams yra didesnė diabeto rizika.
Jungtinėje Karalystėje gyvenantys Pietų Azijos kilmės gyventojai patyrė daugiau koronarinės širdies ligų ir insulto atvejų nei europidai. Tiek koronarinė širdies liga, tiek insultas yra susiję su kūno riebalais ir jų pasiskirstymu.
Rytų Azijos etninė grupė ir KMI (kinai, taivaniečiai, japonai, korėjiečiai)
Rytų Azijos gyventojų tyrimas parodė, kad tiems, kurių KMI yra 25 arba didesnis, buvo didesnė mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, koronarinės širdies ligos ir insulto rizika, palyginti su atskaitos intervalu, paprastai susijusiu su konkrečiu KMI.
Taivano gyventojų tyrime nustatyta žymiai padidėjusi mirtingumo rizika esant 25 arba didesniam KMI. Šie rezultatai patvirtina poreikį skirtingai apibrėžti nutukimą Rytų Azijos populiacijose, sumažinant KMI ribą 5 vienetais – nuo 30 iki 25.
Be to, duomenys rodo, kad Japonijos gyventojams nutukimas turėtų būti konstatuojamas esant 25 arba didesniam KMI.
Tyrimai parodė, kad, esant tam tikram KMI, Azijos populiacijų kūno riebalų procentinė dalis buvo didesnė, palyginti su europidais. Azijos populiacijos taip pat turi padidėjusią gretutinių ligų, tokių kaip 2 tipo diabetas, hipertenzija ir hiperlipidemija, riziką.
Pietryčių Azijos etninė grupė ir KMI (vietnamiečiai, tailandiečiai, filipiniečiai, Indonezijos, Malaizijos gyventojai)
Tailando gyventojų tyrime buvo įrodyta, kad liemens apimtis yra tikslesnis diabeto prognozės veiksnys nei KMI. Taip gali būti todėl, kad dauguma tyrimų, vertinančių KMI sąryšį su mirtingumo rizika, buvo atlikti Europos kilmės populiacijoms (europidams).
Pasak daugiatautės studijos Singapūre, malajų populiacijos turėjo didesnę kūno riebalų procentinę dalį nei tokio paties KMI europidai. Duomenys rodo, kad nutukusių europidų (KMI 30) vidutinis kūno riebalų kiekis atitinka malajų, kurių KMI yra 27.
Pietryčių Azijos gyventojų tyrimai Kalifornijoje parodė, kad filipiniečiai ir vietnamiečiai buvo žymiai labiau linkę sirgti 2 tipo cukriniu diabetu, palyginti su europidais. Todėl tokiose populiacijose turėtų būti atsižvelgta į tai, kad antsvoris / nutukimas gali padidinti 2 tipo diabeto rizikos rodiklius.
Ramiojo vandenyno salų etninė grupė ir KMI
Kai kurios Ramiojo vandenyno salų populiacijos turi mažesnę kūno riebalų procentinę dalį, palyginti su tokio paties KMI europidais, nors tai tinka ne visoms populiacijoms, kurios laikomos „Ramiojo vandenyno salų gyventojais“.
Tyrimas parodė, kad Ramiojo vandenyno salų gyventojams, kenčiantiems nuo antsvorio arba nutukimo, buvo žymiai didesnė hipertenzijos tikimybė, palyginti su europidais.
Buvo įrodyta, kad visose KMI kategorijose vietiniai Havajų gyventojai yra 3 kartus labiau linkę sirgti diabetu, palyginti su europidais.
Lotynų Amerikos ir ispanų etninė grupė ir KMI
Tyrimas parodė, kad tokio paties KMI populiacijose meksikiečiai turėjo daugiau viso kūno riebalų ir mažiau skeleto raumenų, palyginti su europidais.
Atskiras tyrimas parodė, kad tarp Meksikos kilmės amerikiečių nutukimas buvo paplitęs labiau, palyginti su europidais, tačiau hipertenzijos paplitimas buvo mažesnis.
Panašiai ir JAV Lotynų kilmės gyventojų tyrimai nustatė, kad jiems yra bent du kartus didesnė tikimybė sirgti diabetu, palyginti su europidais, nepriklausomai nuo KMI kategorijos.
Įvairūs ispanų / Lotynų Amerikos populiacijų tyrimai parodė, kad KMI ir liemens apimties ribiniai lygiai, pagal kuriuos prognozuojama lėtinių ligų tikimybė, turėtų būti atskiri kiekvienai etninei populiacijai.
Juodaodžių etninė grupė ir KMI
JAV duomenimis juodaodžių ir baltaodžių KMI skirtumai lemia beveik 30 % jų mirtingumo skirtumą 40–79 metų amžiaus moterų grupėje.
Lyginant europidus su 25 KMI, lygiavertė 2 tipo diabeto rizika juodaodžių populiacijose buvo fiksuota mažesnio KMI (nuo 21 iki 23) grupėje. Palyginti su 30 KMI europidų populiacija, lygiavertė diabeto rizika juodaodžių populiacijoje yra esant 0,1–4 vienetų mažesnei KMI vertei (26–29,9).
Artimųjų Rytų etninė grupė ir KMI
Saudo Arabijoje atliktas tyrimas parodė, kad dabartinės KMI ribos (≥30) naudojimas Saudo Arabijos ir galbūt arabų populiacijos nutukimui nustatyti turi trūkumų. Tyrimas pasiūlė sumažinti KMI nutukimo ribą iki 27, kad tiksliai atitiktų su nutukimu susijusią riziką sveikatai šiose populiacijose.
Švedijoje atlikto tyrimo duomenimis, nutukusių europidų (KMI 30) diabeto rizika buvo lygi irakiečių vyrų, kurių KMI yra 28,5, ir irakiečių moterų, kurių KMI yra 27,5.
Tai yra vienas iš pagrindinių 2 tipo diabeto veiksnių, o tai reiškia didesnę riziką Irako gyventojams nei europidams esant tam pačiam KMI lygiui.
Stebėdami Džedos, Saudo Arabijoje, populiaciją, tyrėjai pranešė, kad nutukusios moterys turėjo didesnę riziką susirgti priešdiabetine būkle, diabetu ir dislipidemija. Tos pačios populiacijos nutukusiems vyrams buvo didesnė aukšto kraujospūdžio tikimybė.
Baltųjų / europidų etninė grupė ir KMI
Buvo įrodyta, kad tirtoms baltųjų / europidų populiacijoms yra didesnė mirtingumo rizika, susijusi su didesniu KMI, palyginti su tokio paties KMI juodaodžių populiacijomis.
Tyrėjai atkreipė dėmesį į didesnę su nutukimu susijusią koronarinės širdies ligos, insulto ir širdies ligų riziką baltųjų / europidų populiacijose.
Ypatingų populiacijų KMI
KMI tam tikrais atvejais gali būti klaidinantis. Tyrimai parodė, kad KMI tikslumas yra mažesnis numatant ligos riziką kai kurioms žmonių grupėms:
Vyresnio amžiaus žmonėms
Sportininkams
Aukštiems arba žemiems žmonėms
Daugiau raumenų masės turintiems kūno tipams
Pavyzdžiui, kai kuriose populiacijose, pvz., elitinių sportininkų arba kultūristų, didesnis KMI tiesiogiai nėra susijęs su jų sveikatos būkle. Jų padidėjusi raumenų masė, taigi ir svoris kartu didina ir KMI.
Toliau pateiktoje lentelėje parodyta, kaip vidutinė kūno riebalų procentinė dalis skiriasi pagal konkrečias grupes ir kategorijas:
Aprašas
Vyrai
Moterys
Būtinasis kūno riebalų kiekis
2–5 %
10 - 13
%
Sportininkai
6 - 13 %
14–
20 %
Fizinis parengimas
14–17 %
21–
24 %
Priimtina
18–24 %
25–
31 %
Nutukimas
>25 %
>32 %
KMI ir lytis
Šiuo metu KMI nėra atskirai skaičiuojamas moterims ir vyrams. Tačiau, nors lytis neįtraukiama į KMI skaičiavimus, fiziologiniai skirtumai tarp lyčių gali reikšti skirtingą rizikos laipsnį esant tam tikram KMI.
Vyrai
Kalbant apie svorio pasiskirstymą, buvo užfiksuota, kad vyrai linkę kaupti kūno riebalus viršutinėje kūno dalyje, įskaitant pilvą.
Pilvo nutukimas ir didesnė vidaus organų riebalų koncentracija vyrams sukelia didesnę širdies ligų ir 2 tipo diabeto riziką.
Moterys
Nors moterys linkusios turėti didesnę kūno riebalų procentinę dalį nei vyrai, moterų riebalai paprastai paskirsto klubuose ir sėdmenyse.
Dėl riebalų sankaupų skirtumo moterims gali būti mažesnė su nutukimu susijusių gretutinių ligų rizika, palyginti su tokio paties arba panašaus KMI vyrais.
KMI ir amžius
Skaičiuojant suaugusiųjų KMI neatsižvelgiama į amžių. Tačiau tyrimai rodo, kad nors nutukimas didina mirtingumo riziką bet kuriame amžiuje, ši koreliacija yra daug stipresnė žmonėms, jaunesniems nei 50 metų.
Buvo įrodyta, kad greitas svorio priaugimas vaikystėje lemia tolesnį svorio augimą paauglystėje ir suaugus. Taigi, svorio priaugimas vaikystėje gali būti tvirtas nutukimo ženklas suaugus. Tyrimas rodo, kad 40% nutukimu sergančių vaikų, šia liga sirgs ir suaugę.
Nors KMI vaikams ir paaugliams vertinamas kitaip nei suaugusiems, vis daugiau įrodymų rodo, kad KMI gairės suaugusiųjų populiacijai taip pat turėtų būti pritaikytos pagal amžių.
Vaikai ir paaugliai
KMI vertinimas vaikams ir paaugliams skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir lyties. Tai yra todėl, kad mergaitės ir berniukai vystosi skirtingu tempu, o kūno riebalų kiekis kinta vystymosi laikotarpiais, tokiais kaip brendimas.
Nutukimas vaikystėje yra didelis rizikos veiksnys įvairioms su nutukimu susijusioms ligoms, tokioms kaip 2 tipo diabetas, dislipidemija ir miego apnėja. Nutukimo problema vaikams taip pat gali sukelti psichologinių sunkumų. Tai gali apimti žemą pasitikėjimą savimi, nerimo sutrikimus ir depresijos požymius.
Jei esate tėvai, nerimaujantis dėl savo vaiko svorio ir sveikatos, pasikonsultuokite su gydytoju dėl svorio valdymo ir gydymo galimybių.
Senjorai
Mūsų kūno sandara natūraliai keičiasi su amžiumi. Statistiškai tikėtina, kad kūno riebalų kiekis suaugus didės, tuo tarpu bendras raumenų masės kiekis su amžiumi mažėja.
Raumenų masė ir jėga laikomi svarbiais fizinio aktyvumo palaikymo aspektais.
Tyrimai rodo, kad, naudojant standartinius KMI skaičiavimus, vyresnio amžiaus asmenys su šiek tiek antsvorio gali turėti mažesnę mirtingumo riziką nei tie, kurie patenka į „normalaus“ svorio kategoriją.
Vyresnio amžiaus asmenims standartinis KMI skaičiavimas gali nepagrįstai sumažinti arba padidinti perteklinio riebalų kiekio vertinimą. Todėl tokius vertinimus kaip juosmens apimtis rekomenduojama naudoti kaip geresnę alternatyvą matuojant riebalų kiekį vyresnio amžiaus žmonėms.
Nutukimo diagnozė
Nutukimui diagnozuoti dažniausiai naudojamas KMI rodiklis. Tačiau KMI gali padėti identifikuoti žmones, kuriems nutukimo valdymas galėtų pagerinti sveikatą.
Diagnozavimo testai dažnai užsakomi pradinių nutukimo vertinimų metu, siekiant nustatyti medžiagų apykaitos problemas ir pritaikyti gydymo galimybes. Papildomai tyrimai atliekami įvertinti ar nėra su nutukimu susijusių ligų. Tyrimai gali būti šie:
Cukraus kiekis kraujyje
Bendras cholesterolio, DTL ir MTL cholesterolio, trigliceridų lygis
Alanino aminotransferazė (ALT)
Vėžio patikra pagal amžių
Arterinis kraujo spaudimas
Be šių tyrimų, medikai gali taikyti visapusiškos diagnostikos metodą, kad suprastų pamatines nutukimo priežastis. Išsamus požiūris siekia nustatyti galimus veiksnius, prisidedančius prie asmens nutukimo, ir taip pateikti individualizuotą gydymo programą.
Pasikalbėkite su savo gydytoju apie išsamius tyrimus nutukimo priežastims išaiskinti.
Juosmens apimtis vs KMI (kūno masės indeksas)
Norint geriau suprasti sveikatą, be KMI gali būti atliekami ir kiti diagnostiniai tyrimai bei matavimai (pavyzdžiui, juosmens apimties).
Juosmens apimtis nurodo netiesioginį pilvo riebalų matavimą, o KMI atspindi viso kūno riebalų lygį. Taigi juosmens apimtis dažnai nurodomas kaip labiau tikslus matmuo, nustatant su nutukimu susijusias sveikatos rizikas, tokias kaip gretutinės ligos ir mirtingumas.
Medikai rekomenduoja naudoti liemens apimtį kartu su KMI, kad būtų galima tiksliau įvertinti asmens sveikatos rizikos rodiklius.
Nepriklausomai nuo KMI, turėtumėte pasikonsultuoti su savo gydytoju, jeigu turite nuogąstavimų dėl sveikatos.
Svorio valdymo programos gali būti aktualios, jei jūsų juosmens apimtys siekia arba viršija:
Vyrai: 94 cm ir daugiau
Moterys: 80 cm ir daugiau
Didesnės liemens apimtis yra susijusi su didesne rizika sveikatai. Galbūt norėtumėte apsvarstyti nutukimo gydymo programas, jei Jūsų juosmens apimtys yra tokios:
Vyrai: 102 cm ir daugiau
Moterys: 88 cm ir daugiau
Ar įmanoma turėti didesnį KMI ir būti sveikam?
Paprastai žmonės, kenčiantys nuo nutukimo, turi įvairių sveikatos sutrikimų, bendrai vadinamų metaboliniu sindromu.
Metabolinio sindromo patikrą rekomenduojama atlikti daugumai žmonių, turinčių didesnį KMI.
Tai apima medžiagų apykaitos rizikos veiksnių,susijusių su nutukimu, patikrinimą, įskaitant:
Liemens apimtį
Aukštą trigliceridų lygį
„Gerojo“ DTL cholesterolio lygį
„Blogojo“ MTL cholesterolio lygį
Aukštas kraujospūdis
Aukštą cukraus lygį kraujyje
Kad būtų diagnozuotas metabolinis sindromas, turi būti bent trys metaboliniai rizikos veiksniai. Todėl metabolinis sindromas apibrėžiamas kaip sutrikimų grupė, galinti didinti širdies ligų, 2 tipo diabeto ir insulto riziką.
Metaboliškai sveikas nutukimą turintis asmuo
Ryšys tarp nutukimo ir su nutukimu susijusių komplikacijų yra glaudus, tačiau ne absoliutus.
Kai kurie nutukę žmonės neturi metabolinio sindromo ir pranešama, kad rizika jų sveikatai esant didesniam KMI yra maža. Ši grupė apibrėžiama kaip metaboliškai sveiki nutukimą turintys asmenys.
Šiems asmenims yra mažesnė rizika susirgti diabetu ir širdies ligomis, palyginti su kitais nutukimu sergančiais žmonėmis, kurie kenčia nuo metabolinio sindromo.
Tačiau klinikinėse gairėse nurodoma, kad metaboliškai sveiki nutukimą turintys žmonės, negali būti laikomi „mediciniškai sveikais“. Jie turi didesnę mirtingumo, taip pat kitų nemetabolinių būklių, tokių kaip depresija, nugaros skausmas ir miego apnėja, rizika.
Tyrimas parodė, kad net neturint metabolinių rizikos veiksnių, metaboliniu požiūriu sveiki nutukimu sergantys žmonės, per 10 metų gali susidurti su metaboliniais sutrikimais. Tai reiškia, kad jie vis dar turi riziką pasiekti nesveiką metabolinę būseną.
Jeigu neturite lėtinių ligų simptomų, susijusių su nutukimu, galite apsvarstyti galimybę pasikonsultuoti su gydytoju, kad įvertintumėte savo medžiagų apykaitos rizikos rodiklius.
Perėjimas prie sveikesnio gyvenimo būdo gali padėti šiai rizikos grupei išvengti medicininių komplikacijų ir išvengti tolesnio svorio didėjimo.
KMI istorija
KMI XIX a. viduryje sukūrė Belgijos matematikas Lambertas Adolphe’as Jacques Queteletas.
Nepaisant to, kad nebuvo gydytojas, Queteletas pristatė socialinių vidurkių sąvoką. Jis atkreipė dėmesį į svorio ir ūgio sąryšį, kuris pirmiausia tapo žinomas kaip „Queteleto indeksas“.
Keysas ir kiti vėliau išpopuliarino šį rodiklį, apibūdindamas jį kaip kūno masės indeksą ir ėmė jį naudoti kaip gyventojų tyrimų klasifikaciją.
KMI buvo priimtas šiuolaikinėje medicinos praktikoje, ypač Vakarų visuomenėse, kuriose nutukimo paplitimas didėja.
KMI trūkumai
KMI yra paprastas ir objektyvus matavimas, kurį gali lengvai atlikti gydytojas arba bet kuris asmuo, besirūpinantis savo sveikata.
Tačiau be ankščiau išvardintų trukumų, taip pat turėtumėte atsižvelgti į tai, kad KMI matavimai neatsižvelgia į šiuos aspektus:
Paveldimi rizikos veiksniai, susiję su nutukimo sukeliamomis ligomis, tokiomis kaip metabolinis sindromas.
Aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai, išskyrus nutukimą, kurie gali prisidėti prie lėtinės ligos rizikos.
Individualus kūno riebalų pasiskirstymas.
Pasikonsultuokite su savo gydytoju, kad aptartumėte savo svorį ir sveikatos būklę ir įvertintumėte, kokių veiksmų gali reikėti.
Išvada
Yra svarbus sąryšis tarp žmogaus kūno riebalų kiekio ir poveikio mūsų sveikatai. Tyrimai parodė riziką sveikatai, susijusią su abiem KMI spektro kraštutinumais.
Lėtinių ligų išvystymo riziką gali lemti įvairūs veiksniai, nepriklausomi nuo svorio (tokie kaip etninė kilmė ir genetika). Svarbu žinoti apie šiuos rodiklius ir kaip jie gali didinti riziką Jums, jeigu kenčiate nuo nutukimo.
KMI rodmenys 30 ir didesni yra susiję su padidėjusia mirtingumo ir sveikatos komplikacijų rizika. Tai svarbu atliekant sveikatos patikrinimus.
Diagnozavus nutukimą, svarbu patikrinti dėl nutukimo komplikacijų, pvz., matabolinio sindromo ir kt.
Supratus savo KMI Jums gali būti lengviau rasti sveiką svorio intervalą ir nustatyti geriausią būdą jį pasiekti arba išlaikyti, o tai padės padaryti Jūsų sveikatos priežiūros specialistas. Daugumai gyventojų, kurių KMI viršija 25, didėja sveikatos rizikos veiksniai.
Jūsų KMI turėtų būti naudojamas kaip gairė ir pirmas žingsnis, siekiant suprasti, kad padidėjęs svoris didina įvairių ligų riziką. Medikai rekomenduoja laikytis sveikos mitybos ir aktyvaus gyvenimo būdo, nepriklausomai nuo to, koks yra jūsų KMI.
Jeigu KMI siekia arba viršija 25, gali reikalauti kitų priemonių be dietos ir fizinių pratimų. Konsultacija su savo gydytoju yra geriausias būdas rasti tinkamus sprendimus jums.
Jeigu turite kokių nors nuogąstavimų dėl savo svorio, kreipkitės į gydytoją.
Yumuk, V et al, “European Guidelines for Obesity Management in Adults” Obes Facts. 2015 Dec; 8(6): 402–424. Published online 2015 Dec 5. doi: 10.1159/000442721
Garvey, W T et al, “American Association of Clinical Endocrinologists and American College of Endocrinology comprehensive clinical practice guidelines for medical care of patients with obesity.” Endocrine Practice 2016;22:1–203. DOI:https://doi.org/10.4158/EP161365.GL
Guh, D P et al, “The incidence of co-morbidities related to obesity and overweight: A systematic review and meta-analysis,” BMC Public Health, vol. 9, no. 1, p. 88, 2009, doi: 10.1186/1471-2458-9-88.
Prospective Studies Collaboration, “Body-mass index and cause-specific mortality in 900000 adults: collaborative analyses of 57 prospective studies,” Lancet, vol. 373, no. 9669, pp. 1083–1096, Mar. 2009, doi: 10.1016/S0140-6736(09)60318-4.
Hussain, A et al, “Type 2 Diabetes and obesity: A review” Journal of Diabetology, June 2010; 2:1
Katzmarzyk, P T et al, “Body mass index and risk of cardiovascular disease, cancer and all-cause mortality” Can. J. Public Health, vol. 103, no. 2, pp. 147–151, 2012, doi: 10.1007/BF03404221.
Kurth, T et al, “Prospective Study of Body Mass Index and Risk of Stroke in Apparently Healthy Women,” Circulation, vol. 111, no. 15, pp. 1992–1998, Apr. 2005, doi: 10.1161/01.CIR.0000161822.83163.B6.
Landi, F et al, “Body Mass Index is Strongly Associated with Hypertension: Results from the Longevity Check-Up 7+ Study” Nutrients. 2018 Dec; 10(12): 1976. Published online 2018 Dec 13. doi: 10.3390/nu10121976
Dağ, Z Ö et al, “Impact of obesity on infertility in women,” J. Turkish Ger. Gynecol. Assoc., vol. 16, no. 2, pp. 111–117, Jun. 2015, doi: 10.5152/jtgga.2015.15232.
Moussa, O M et al, “Effect of body mass index on depression in a UK cohort of 363037 obese patients: A longitudinal analysis of transition,” Clin. Obes., vol. 9, no. 3, p. e12305, Jun. 2019, doi: https://doi.org/10.1111/cob.12305.
Zhao, G et al, “Depression and anxiety among US adults: associations with body mass index,” Int. J. Obes., vol. 33, no. 2, pp. 257–266, 2009, doi: 10.1038/ijo.2008.268.
Lamon-Fava, S et al, “Impact of Body Mass Index on Coronary Heart Disease Risk Factors in Men and Women,” Arterioscler. Thromb. Vasc. Biol., vol. 16, no. 12, pp. 1509–1515, Dec. 1996, doi: 10.1161/01.ATV.16.12.1509.
Van Hemelrijck, M et al, “Longitudinal study of body mass index, dyslipidemia, hyperglycemia, and hypertension in 60,000 men and women in Sweden and Austria” Published: June 13, 2018https://doi.org/10.1371/journal.pone.0197830
Loomis, A K et al, “Body Mass Index and Risk of Nonalcoholic Fatty Liver Disease: Two Electronic Health Record Prospective Studies,” J. Clin. Endocrinol. Metab., vol. 101, no. 3, pp. 945–952, Mar. 2016, doi: 10.1210/jc.2015-3444.
Zafar, S et al, “Correlation of gastroesophageal reflux disease symptoms with body mass index,” Saudi J. Gastroenterol., vol. 14, no. 2, pp. 53–57, Apr. 2008, doi: 10.4103/1319-3767.39618.
Han, T S et al, “A clinical perspective of obesity, metabolic syndrome and cardiovascular disease,” JRSM Cardiovasc. Dis., vol. 5, pp. 2048004016633371–2048004016633371, Feb. 2016, doi: 10.1177/2048004016633371.
Subak, L L et al, “Obesity and Urinary Incontinence: Epidemiology and Clinical Research Update” J Urol. 2009 Dec; 182(6 Suppl): S2–S7 doi: 10.1016/j.juro.2009.08.071
Romero-Corral, A et al, “Interactions Between Obesity and Obstructive Sleep Apnea - Implications for Treatment” Chest. 2010 Mar; 137(3): 711–719. doi: 10.1378/chest.09-0360
Herrington, W G et al, “Body-mass index and risk of advanced chronic kidney disease: Prospective analyses from a primary care cohort of 1.4 million adults in England,” PLoS One, vol. 12, no. 3, p. e0173515, Mar. 2017, [Online]. Available: https://doi.org/10.1371/journal.pone.0173515.
Bhaskaran, K et al, “Body-mass index and risk of 22 specific cancers: a population-based cohort study of 5.24 million UK adults,” Lancet, vol. 384, no. 9945, pp. 755–765, Aug. 2014, doi: 10.1016/S0140-6736(14)60892-8.
Zheng, H et al, “Body mass index and risk of knee osteoarthritis: Systematic review and meta-analysis of prospective studies,” BMJ Open, vol. 5, no. 12, 2015, doi: 10.1136/bmjopen-2014-007568.
Su, Y P et al, “Strong association between metabolically-abnormal obesity and gallstone disease in adults under 50 years” BMC Gastroenterol 19, 117 (2019). https://doi.org/10.1186/s12876-019-1032-y
Yang, G et al, “The effects of obesity on venous thromboembolism: A review” Open J Prev Med. 2012 Nov; 2(4): 499–509. doi: 10.4236/ojpm.2012.24069
Bai, L et al, “Incident gout and weight change patterns: a retrospective cohort study of US adults” Arthritis Res Ther. 2021; 23: 69. Published online 2021 Mar 2. doi: 10.1186/s13075-021-02461-7
Klatsky, A L et al, “Body Mass Index and Mortality in a Very Large Cohort: Is It Really Healthier to Be Overweight?,” Perm. J., vol. 21, pp. 16–142, 2017, doi: 10.7812/TPP/16-142.
Heymsfield, S B et al, “Why are there race/ethnic differences in adult body mass index-adiposity relationships? A quantitative critical review,” Obes. Rev., vol. 17, no. 3, pp. 262–275, Mar. 2016, doi: 10.1111/obr.12358.
Cossrow, N et al, “Race/Ethnic Issues in Obesity and Obesity-Related Comorbidities,” J. Clin. Endocrinol. Metab., vol. 89, no. 6, pp. 2590–2594, Jun. 2004, doi: 10.1210/jc.2004-0339.
Deurenberg-Yap, M et al, “The paradox of low body mass index and high body fat percentage among Chinese, Malays and Indians in Singapore.” Int J Obes Relat Metab Disord. 2000 Aug;24(8):1011-7. doi: 10.1038/sj.ijo.0801353. PMID: 10951540.
Valentino, G et al, “Body fat and its relationship with clustering of cardiovascular risk factors” Nutr Hosp. 2015;31(5):2253-2260 ISSN 0212-1611 • CODEN NUHOEQ S.V.R. 318
Lear, S A et al, “Ethnic Variation in Fat and Lean Body Mass and the Association with INS Resistance” The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism, Volume 94, Issue 12, 1 December 2009, Pages 4696–4702, https://doi.org/10.1210/jc.2009-1030
Tillin, T et al, “The relationship between metabolic risk factors and incident cardiovascular disease in Europeans, South Asians, and African Caribbeans: SABRE (Southall and Brent Revisited) -- a prospective population-based study,” J. Am. Coll. Cardiol., vol. 61, no. 17, pp. 1777–1786, Apr. 2013, doi: 10.1016/j.jacc.2012.12.046.
Tanne, D et al, “Body Fat Distribution and Long-Term Risk of Stroke Mortality” Stroke. Originally published 31 Mar 2005 https://doi.org/10.1161/01.STR.0000162584.39366.1c
Chen, Y et al, “Association between body mass index and cardiovascular disease mortality in east Asians and south Asians: pooled analysis of prospective data from the Asia Cohort Consortium,” BMJ Br. Med. J., vol. 347, p. f5446, Oct. 2013, doi: 10.1136/bmj.f5446.
Wen, C P et al, “Are Asians at greater mortality risks for being overweight than Caucasians? Redefining obesity for Asians” Public Health Nutrition, 12(4), 497-506. doi:10.1017/S1368980008002802
J. S. for the S. of O. The Examination Committee of Criteria for `Obesity Disease’ in Japan, “New Criteria for `Obesity Disease’ in Japan,” Circ. J., vol. 66, no. 11, pp. 987–992, 2002, doi: 10.1253/circj.66.987.
Zheng, W et al, “Association between Body-Mass Index and Risk of Death in More Than 1 Million Asians,” N. Engl. J. Med., vol. 364, no. 8, pp. 719–729, Feb. 2011, doi: 10.1056/NEJMoa1010679.
Aekplakorn, W et al, “Obesity indices and cardiovascular risk factors in Thai adults.” Int J Obes 30, 1782–1790 (2006). https://doi.org/10.1038/sj.ijo.0803346
Choi, S E et al, “Do Risk Factors Explain the Increased Prevalence of Type 2 Diabetes Among California Asian Adults?” J Immigr Minor Health. 2011; 13(5): 803–808. Published online 2010 Oct 9. doi: 10.1007/s10903-010-9397-6
Swinburn, B et al, “Body size and composition in Polynesians” Int J Obes 23, 1178–1183 (1999). https://doi.org/10.1038/sj.ijo.0801053
Young, D R et al, “Associations of overweight/obesity and socioeconomic status with hypertension prevalence across racial and ethnic groups,” J. Clin. Hypertens., vol. 20, no. 3, pp. 532–540, Mar. 2018, doi: https://doi.org/10.1111/jch.13217.
Maskarinec, G et al, “Diabetes Prevalence and Body Mass Index Differ by Ethnicity: The Multiethnic Cohort” Ethn Dis. 2009; 19(1): 49–55. PMCID: PMC2702477
Aleman-Mateo, H et al, “Elderly Mexicans have less muscle and greater total and truncel fat compared to African-Americans and Caucasians with the same BMI” J Nutr Health Aging. 2009 Dec; 13(10): 919. doi: 10.1007/s12603-009-0252-1
Cossrow, N et al, “Race/Ethnic Issues in Obesity and Obesity-Related Comorbidities” The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism, Volume 89, Issue 6, 1 June 2004, Pages 2590–2594, https://doi.org/10.1210/jc.2004-0339
Berber, A et al, “Anthropometric indexes in the prediction of type 2 diabetes mellitus, hypertension and dyslipidaemia in a Mexican population,” Int. J. Obes., vol. 25, no. 12, pp. 1794–1799, 2001, doi: 10.1038/sj.ijo.0801827.
Chirinos, D A et al, “Defining Abdominal Obesity as a Risk Factor for Coronary Heart Disease in the U.S.: Results From the Hispanic Community Health Study/Study of Latinos (HCHS/SOL)” Diabetes Care Aug 2020, 43 (8) 1774-1780; DOI: 10.2337/dc19-1855
Elo, I T et al, “The Contribution of Weight Status to Black-White Differences in Mortality” Biodemography Soc Biol. 2017; 63(3): 206–220. doi: 10.1080/19485565.2017.1300519
Alammar, M et al, “Diagnostic Accuracy of Body Mass Index (BMI) When Diagnosing Obesity in a Saudi Adult Population in a Primary Care Setting, Cross Sectional, Retrospective Study” Diabetes Metab Syndr Obes. 2020; 13: 2515–2520. Published online 2020 Jul 14. doi: 10.2147/DMSO.S263063
Bennet, L et al, “BMI and waist circumference cut-offs for corresponding levels of INS sensitivity in a Middle Eastern immigrant versus a native Swedish population – the MEDIM population based study” BMC Public Health. 2016; 16: 1242. Published online 2016 Dec 9. doi: 10.1186/s12889-016-3892-1
Al-Raddadi, R et al, “The prevalence of obesity and overweight, associated demographic and lifestyle factors, and health status in the adult population of Jeddah, Saudi Arabia,” Ther. Adv. Chronic Dis., vol. 10, p. 2040622319878997, Jan. 2019, doi: 10.1177/2040622319878997.
Abell, J E et al, “Differences in Cardiovascular Disease Mortality Associated With Body Mass Between Black and White Persons,” Am. J. Public Health, vol. 98, no. 1, pp. 63–66, Jan. 2008, doi: 10.2105/AJPH.2006.093781.
Batsis, J A et al, “Diagnostic Accuracy of Body Mass Index to Identify Obesity in Older Adults: NHANES 1999–2004” Int J Obes (Lond). 2016 May; 40(5): 761–767. Published online 2015 Dec 1. doi: 10.1038/ijo.2015.243
Sperrin, M et al, “Body mass index relates weight to height differently in women and older adults: serial cross-sectional surveys in England (1992-2011)” J. Public Health (Oxf)., vol. 38, no. 3, pp. 607–613, Sep. 2016, doi: 10.1093/pubmed/fdv067.
Weir CB, et al, “BMI Classification Percentile And Cut Off Points.” In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2021 Jan
Nuttall, F Q. “Body Mass Index: Obesity, BMI, and Health: A Critical Review” Nutr Today. 2015 May; 50(3): 117–128. Published online 2015 Apr 7. doi: 10.1097/NT.0000000000000092
Karastergiou, K et al, “Sex differences in human adipose tissues – the biology of pear shape,” Biol. Sex Differ., vol. 3, no. 1, p. 13, 2012, doi: 10.1186/2042-6410-3-13.
Nauli, A M et al, “Why Do Men Accumulate Abdominal Visceral Fat?” Front. Physiol., vol. 10, p. 1486, Dec. 2019, doi: 10.3389/fphys.2019.01486.
Thorpe Jr., R J et al, “Aging, Obesity, and Mortality: Misplaced Concern About Obese Older People?” Res Aging. 2004 Jan 1; 26(1): 108–129. doi: 10.1177/0164027503258738
Yanovski, J A “Pediatric obesity. An introduction” Appetite. 2015 Oct 1; 93: 3–12. Published online 2015 Mar 30. doi: 10.1016/j.appet.2015.03.028
Chung, S “Growth and Puberty in Obese Children and Implications of Body Composition” J Obes Metab Syndr. 2017 Dec; 26(4): 243–250. Published online 2017 Dec 30. doi: 10.7570/jomes.2017.26.4.243
St-Onge, M P et al, “Body composition changes with aging: The cause or the result of alterations in metabolic rate and macronutrient oxidation?” Nutrition. 2010 Feb; 26(2): 152–155. Published online 2009 Dec 8. doi: 10.1016/j.nut.2009.07.004
Studenski, S A et al, “The FNIH sarcopenia project: rationale, study description, conference recommendations, and final estimates,” J. Gerontol. A. Biol. Sci. Med. Sci., vol. 69, no. 5, pp. 547–558, May 2014, doi: 10.1093/gerona/glu010.
McKee, A et al, “Obesity in the Elderly” In: Endotext [Internet]. South Dartmouth (MA): MDText.com, Inc.; 2000.
Van Der Valk, E S et al, “A comprehensive diagnostic approach to detect underlying causes of obesity in adults” Obesity Reviews First published: 01 March 2019 https://doi.org/10.1111/obr.12836
Hetherington-Rauth, M et al, “Comparison of direct measures of adiposity with indirect measures for assessing cardiometabolic risk factors in preadolescent girls” Nutr J. 2017; 16: 15. Published online 2017 Feb 23. doi: 10.1186/s12937-017-0236-7
Janssen, I et al, “Waist circumference and not body mass index explains obesity-related health risk” The American Journal of Clinical Nutrition, Volume 79, Issue 3, March 2004, Pages 379–384, https://doi.org/10.1093/ajcn/79.3.379
Robert Ross et al, “Waist circumference as a vital sign in clinical practice: a Consensus Statement from the IAS and ICCR Working Group on Visceral Obesity” Nat Rev Endocrinol. 2020; 16(3): 177–189. Published online 2020 Feb 4. doi: 10.1038/s41574-019-0310-7
Yanai, H et al, “The underlying mechanisms for development of hypertension in the metabolic syndrome” Nutr J. 2008; 7: 10. Published online 2008 Apr 17. doi: 10.1186/1475-2891-7-10
Arenillas, J F et al, “The Metabolic Syndrome and Stroke - Potential Treatment Approaches” Stroke Originally published 31 May 2007 https://doi.org/10.1161/STROKEAHA.106.480004
Lin, H et al, “The prevalence, metabolic risk and effects of lifestyle intervention for metabolically healthy obesity: a systematic review and meta-analysis: A PRISMA-compliant article” Medicine (Baltimore). 2017 Nov; 96(47): e8838. Published online 2017 Nov 27. doi: 10.1097/MD.0000000000008838
Hinnouho, G M et al, “Metabolically healthy obesity and risk of mortality: does the definition of metabolic health matter?,” Diabetes Care, vol. 36, no. 8, pp. 2294–2300, Aug. 2013, doi: 10.2337/dc12-1654.
Eknoyan, G. “Adolphe Quetelet (1796–1874) — the average man and indices of obesity” Nephrology Dialysis Transplantation, Volume 23, Issue 1, January 2008, Pages 47–51, https://doi.org/10.1093/ndt/gfm517
Abou Ziki, M D et al, “Metabolic Syndrome: Genetic Insights into Disease Pathogenesis” Curr Opin Lipidol. 2016 Apr; 27(2): 162–171. doi: 10.1097/MOL.0000000000000276
Kolb, H et al, “Environmental/lifestyle factors in the pathogenesis and prevention of type 2 diabetes.” BMC Med 15, 131 (2017). https://doi.org/10.1186/s12916-017-0901-x
Jensen, M D “Role of Body Fat Distribution and the Metabolic Complications of Obesity” J Clin Endocrinol Metab. 2008 Nov; 93(11 Suppl 1): S57–S63. doi: 10.1210/jc.2008-1585
Wildman, R P et al, “The Obese Without Cardiometabolic Risk Factor Clustering and the Normal Weight With Cardiometabolic Risk Factor Clustering: Prevalence and Correlates of 2 Phenotypes Among the US Population (NHANES 1999-2004),” Arch. Intern. Med., vol. 168, no. 15, pp. 1617–1624, Aug. 2008, doi: 10.1001/archinte.168.15.1617.
Bhaskaran, K et al, “Association of BMI with overall and cause-specific mortality: a population-based cohort study of 3.6 million adults in the UK” Lancet Diabetes Endocrinol. 2018 Dec; 6(12): 944–953. doi: 10.1016/S2213-8587(18)30288-2
